„Laikai keičiasi, ir jau atrodė, kad geležinkelis praranda savo reikšmę. Tačiau šiandien vis didesnį dėmesį skirdami ekologijai, efektyvumui, saugumui matome, kad traukiniai yra žymiai pranašesni už mašinas. Jie naudoja mažiau degalų, mažiau teršia, veža greičiau ir efektyviau.
Tai jau seniai vyksta Vakarų Europoje, o Lietuvoje mums iki šiol trūko vieno dalyko – transporto jungties su Europa. Ir būtent „Rail Baltica“ taps ta trūkstama grandimi“, - įsitikinęs Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis.
Lietuva tiesia pirmoji
Numatoma, kad traukiniai iš Vakarų Europos iki Kauno galės kursuoti jau kitąmet, o Kaunas taps vienintele vieta Baltijos regione, kur susijungs rusiško ir europinio standarto geležinkelio vėžės.
Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių pradėjo tiesti europinio standarto 1435 mm pločio vėžės geležinkelį, kurio pirmas ruožas suplanuotas nuo šalies sienos su Lenkija iki Kauno. Šis projektas vadinamas „Rail Baltica I“. Galbūt jis ne toks ambicingas, kaip šiuo metu projektuojamas „Rail Baltica II“, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Rygą, Taliną ir – keltu – Helsinkį, tačiau Lietuvai itin reikšmingas.
Nes Lietuva, nelaukdama 2024-ųjų, iki kurių numatoma nutiesti Baltijos šalis jungiančią europinę vėžę, galės išnaudoti ekonominę geležinkelio jungties su Europa naudą.
Numatoma, kad traukiniai iš Vakarų Europos iki Kauno galės kursuoti jau kitąmet, o Kaunas taps vienintele vieta Baltijos regione, kur susijungs rusiško ir europinio standarto geležinkelio vėžės. Tad Lietuva galės jau netrukus išnaudoti europinės vėžės privalumus.
Kaune – svarbus mazgas
Svarbiausias „Rail Baltica“ logistikos taškas Kaune – Palemono intermodalusis terminalas, kurį pasieks europinio standarto vėžė. Šiuo metu iki terminalo driekiasi rusiško standarto 1520 mm pločio vėžė.
„Tai duos labai didelę naudą ne tik Kauno regionui, bet ir visai Lietuvai bei kitoms Baltijos šalims. Nors dažnai prognozuojama, kad kroviniai europine vėže atkeliaus iki Kauno, o paskui – Rytų kryptimi, aš manau, kad didesnė dalis krovinių bus skirti Baltijos šalims. Žinoma, geležinkelis iki Kauno – tik dalis darbo. Naudą pajusime, kai bus kuriamos naujos darbo vietos.
O jų bus, kai dėl „Rail Baltica“ bus statomi nauji sandėliai ir logistikos terminalai, vyks Laisvosios ekonominės zonos plėtra, o vežėjų įmonės galės planuoti efektyvesnius krovinių maršrutus įtraukiant ir geležinkelį“,- įsitikinęs bendrovės „Arijus“ generalinis direktorius Arijus Ramonas.
Geresnės sąlygos kroviniams
Įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą tikimasi, kad geležinkelio transportas perims didžiąją dalį prekinių krovinių, gabenamų tarp Suomijos, Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos.
„Rail Baltica“ projektuotojai nuo šalies sienos su Lenkija iki Kauno suprojektavo 123 kilometrų ilgio europinę vėžę, kuri driekiasi lygiagrečiai ant tos pačios sankasos, su anksčiau nutiestu geležinkeliu, o kai kuriuose ruožuose vėžė yra sugretinta. Šioje atkarpoje bus įrengti pastatyti arba rekonstruoti 18 tiltų ir 4 viadukai, 125 iešmai, 34 pervažos, 90 pralaidų. Rangovai taip pat sutvarkys 6 geležinkelio stotis, 18 peronų, 61 kelyną.
Įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą tikimasi, kad geležinkelio transportas perims didžiąją dalį prekinių krovinių, gabenamų tarp Suomijos, Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos. Šiuo metu kroviniai šiaurės – pietų kryptimi daugiausiai gabenami keliais ir jūra. Remiantis AECOM studija, didžiausi prekių srautai, judantys šiaurės – pietų kryptimi yra popierius, medienos gaminiai, mineralinis kuras ir nafta, geležis, plienas ir maistas.
„Akivaizdu, kad „Rail Baltica“ sudarys kur kas geresnes sąlygas keleiviams ir kroviniams gabenti, logistikai ir intermodaliniams pervežimams. Tai neabejotinai paskatins ir šalies, ir regionų plėtrą. Tarptautiniai kroviniai bus gabenami efektyviau.
Traukinių, keleivių ir krovinių srautas išaugs, tačiau vežimo laikas sutrumpės, o kokybė pagerės“, - privalumus vardijo „Rail Baltica“ projekto direkcijos vadovas Antanas Zenonas Kaminskas.