„Jeigu „Facebook“ įkūrėjas Zuckerbergas savo įmonę būtų įkūręs Vilniuje, (nes ji devynerius metus buvo nuostolinga, tik devintaisiais veiklos metais tapo pelninga ir buvo parduota), tai R.Šimašius tokia pačia logika Zuckerbergo „Facebook“ būtų uždaręs jau pirmaisiais ar antraisiais veiklos metais“, – kalba A. Zuokas.
Kodėl Lietuva nesugeba turėti savų avialinijų? Ar buvo įmanoma išgelbėti penktadienį veiklą sustabdžiusią bendrovę „Air Lituanica“?
Apie tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi, Vilniau meru Remigijumi Šimašiumi ir buvusiu Vilniaus meru Artūru Zuoku.
– Ministre, paaiškinkite priežastis, kodėl Vyriausybė nepanoro prisidėti prie bendrovės „Air Lituanica“ išlaikymo?
– Visi matėme, kad jeigu nevykdysime investicinio plano, kuris reikalauja tam tikrų išteklių ir laiko, tai bendrovė negalės išsivystyti. Buvo keletas galimybių: galėjo investuoti valstybė, galėjo atsirasti investuotojas „iš šono“ arba akcininkai. Nė vienas šių variantų neįvyko.
R.Šimašius tokia pačia logika Zuckerbergo „Facebook“ būtų uždaręs jau pirmaisiais ar antraisiais veiklos metais, – kalba A.Zuokas.
– Kodėl Vyriausybė neinvestavo?
– Vyriausybė neturėjo atliekamų pinigų šiai investicijai. To reikėtų klausti Vyriausybės, nes Susisiekimo ministerija nedisponavo tokiais pinigais. Tiesa, šis klausimas buvo svarstomas strateginiame Vyriausybės posėdyje. Buvo priimtas sprendimas ieškoti privačių kompanijų ir kooperuoti investicijas.
A. Zuokas: kaip tik buvau tame strateginiame Vyriausybės posėdyje. Jis vyko praėjusių metų vasarą. Buvo priimtas protokolinis sprendimas parengti ir atlikti „Air Lituanica“ veiklos analizę. Tam buvo pasamdyti „Lufthansa consulting“ konsultantai, kurie pateikė tikrai geras rekomendacijas ir išvadas. Kitas dalykas – reikėjo patikslinti verslo planą, kuris taip pat buvo baigtas šių metų sausio mėnesį.
– Pone Šimašiau, ar Vilniaus savivaldybė svarstė galimybę toliau tęsti „Air Lituanicos“ finansavimą?
– Be abejo. Vilniaus savivaldybė svarstė visas galimybes: ir tęsti finansavimą, ir tikrai padarėme viską, kad atsirastų privatus investuotojas, taip pat buvo kalbamasi su Vyriausybe. Iš Vyriausybės buvo aiškus atsakymas – ne, jokiais būdais neinvestuos. Norint pritraukti privatų investuotoją, būtų reikėję Vyriausybės įsipareigojimo ir padengti apie 20 mln. eurų sukauptus nuostolius. Taigi situacija buvo tokia, kad kompanija negalėjo toliau tęsti veiklos pagal tuos pinigų srautus ir nuostolius, kuriuos turėjo.
– Ar jūs norėjote padaryti viską, kad tos avialinijos toliau skraidytų?
– Aš ne tik norėjau padaryti viską, aš ir padariau viską, kad tik jos toliau skraidytų. Žinoma, mano visi sprendimai buvo tokie, kurie nereikalautų neadekvačių mokesčių mokėtojų pinigų. Mokėti kiekvienam keleiviui po 100 eurų už vieną skrydį, kad tik jis nuskristų ir mokėti beveik po 1 mln. eurų per mėnesį, kad kompanija gyvuotų – turbūt ne toks turėtų būti tikslas. Tikslas turi būti, kad Vilnius būtų gerai pasiekiamas.
– „Lietuvos geležinkeliai“ kasmet dotuoja keleivių pervežimą už 20 mln. eurų. Tai atrodo protingas sprendimas, ministre?
– Tai yra, sakykim, socialinė paslauga. Ji reikalinga.
– Tai jūs sakote, kad šiam dotavimui 20 mln. eurų yra ir tai – protingos išlaidos, o dotuoti avialinijas, pavyzdžiui, 10 mln. eurų, būtų neprotingos išlaidos?
– Nesakau, kad tai – neprotingos išlaidos. Turime skaičiuoti ne tik išlaidas, dotacijas, bet ir antrines pajamas, kurios atsiranda dėl verslo ryšių, dėl turizmo, dėl darbo vietų ir t.t. Ministerijos pozicija labai aiški – kuo daugiau vežėjų, kuo daugiau keleivių iš užsienio ir į užsienį atvyksta, tuo mums geriau. Mes bandome tam sudaryti kuo geresnes sąlygas.
– Tai kodėl neįkalbėjot Vyriausybės imtis atsakomybės?
– Matyt, šiuo metu nebuvo tokių išteklių. Noras buvo, bet nebuvo tokių pinigų.
Telefonu: „Air Lituanica“ komercijos direktorius Simonas Bartkus.
– Pone Bartkau, kokia dabartinė finansinė įmonės padėtis?
– Nenuostabu, kad aviakompanijos veikla nuo pat pradžios visą laiką buvo nuostolinga. Tačiau pirminis verslo planas ir numatė, kad veikla pradžioje bus nuostolinga. Tačiau tuomet, kai pamatėme, kad nei dabartiniai akcininkai nėra nusiteikę didinti įstatinio kapitalo, nei matėme, kad gali atsirasti kažkokie realūs nauji investuotojai, mums, kaip įmonės vadovams, teko priimti sprendimą, stabdantį bendrovės veiklą.
– Ar kalbėjotės su savivaldybe? Su kuo konkrečiai jūsų įmonės vadovybė derėjosi, jeigu taip galima pasakyti?
– Sunku tai pavadinti derybomis. Tie pokalbiai vyko tiek su administracijos direktore, tiek su meru. Ženklai, kad dotacijos iš savivaldybės nutrūks, buvo duoti iš karto, kai buvo išrinkta nauja sostinės taryba. Žinoma, buvo bandoma ieškoti kitų būdų, tartasi su kitomis aviakompanijomis dėl galimų jungimųsi, tačiau kai paaiškėjo, kad tokie sprendimai greitu laiku negalimi, buvo nuspręsta veiklą sustabdyti.
– Pone mere, rinkimų kampanijos metų jūs ypač kritikavote šį sprendimą. Akivaizdu, kad buvote nusiteikęs prieš šią kompaniją ir to turbūt nereikėtų slėpti?
– Kritikavau, bet ne per daug. Man atrodė, kad planas steigti tokią bendrovę buvo neadekvatus. Operaciniame lygmenyje ji keleivius aptarnavo gerai, reklamiškai atrodė gerai, bet strateginės klaidos buvo tokios, kurios neleido tokiai bendrovei gyvuoti. Tai labai aiškiai matėsi. Noriu patikslinti dar vieną dalyką. Vis kalbama galėjo ar negalėjo savivaldybė dar skirti lėšų. Pagal kovo mėnesį patvirtintus sprendimus, papildomų kelių milijonų eurų teoriškai turėjo užtekti iki rugpjūčio pabaigos. Bendrovė pinigų pritrūko gerokai anksčiau. Ir net ankstesnės tarybos patvirtintame biudžete nebuvo numatyta „Air Lituanicai“ skirti nė euro daugiau. Svarbiausia, manau, kad būtų lengva į Vilnių atskristi ir iš jo išskristi. Bet ar reikia municipalinės kompanijos – kitas klausimas. Tai yra nacionalinis reikalas. Jeigu Vyriausybė būtų prisidėjusi, tada būtų galima kalbėti kitaip.
A.Zuokas: yra maišomos sąvokos „investicijos“ ir „mokėjimas“. Jeigu „Facebook“ įkūrėjas Zuckerbergas savo įmonę būtų įkūręs Vilniuje, (nes ji devynerius metus buvo nuostolinga, tik devintaisiais veiklos metais tapo pelninga ir buvo parduota), tai R. Šimašius tokia pačia logika Zuckerbergo „Facebook“ būtų uždaręs jau pirmaisiais ar antraisiais veiklos metais. Buvo verslo planas. Reikėjo tik priimti sprendimus ir juos vykdyti – tai yra 8 mln. eurų kasmet. Ketvirtaisiais veiklos metais įmonė turėjo būti pelninga. Verslo planas dabar buvo vykdomas net geriau, negu buvo planuota, nes pajamos buvo didesnės. Šiuo metu ant stalo guli du investuotojų pasiūlymai – „Estonianair“ ir „airBaltic“.
800 tūkst. eurų dar praėjusioje kadencijoje buvo numatyta įstatinio kapitalo didinimui. Reikėjo tik pastangų ir laiko. Sakyčiau, kad šis sprendimas priimtas pačiu kilimo momentu. Ir dar klausimas – kieno tai buvo sprendimas? Šiaip įstatinio kapitalo didinimui arba ne turi pritarti taryba. Kaip suprantu, tai buvo vienasmenis mero sprendimas. Jis nesitarė su taryba, taryba nebalsavo. Paprasčiausiai niekam nereikėjo „Air Lituanica“ sėkmės. Šiandien skamba juokingai, kad mes importuosime, „primokėsime“ skrydžius. O tai, kad „airBaltic“ jau nuo rugsėjo perima didžiąją dalį „Air Lituanicos“ skrydžių parodo, kad mes įdėjome pinigus, išvystėme keleivių srautą ir tai yra naudinga. Man tiesiog apmaudu, kad nėra matymo ir nėra pastangų.
– Pone Šimašiau, jūs pasakėte paskutinį žodį? Kaip viskas atsitiko?
– Mes labai glaudžiai bendravome su įmonės vadovybe ir ieškant investuotojų ir tariantis su Vyriausybe. Taip pat buvo svarstoma – o kas, jeigu nepavyks? Iš tikrųjų esu labai dėkingas įmonės vadovybei, kad ji nepaliko visiškai „ant ledo“ keleivių, bet sugebėjo nupirkti paskutiniu metu iš kitos aviakompanijos bent dviejų savaičių keleivių pargabenimo paslaugą. Vadovams tiek aš, tiek administracijos vadovai labai aiškiai pasakėm, kad padėsime ieškoti ir investitorių, ir tartis su vyriausybe. Bet jeigu mes kalbame apie eilinį ėjimą į savivaldybę ir pinigų melžimą, jų kišimą į tą pačią balą – tai ne investicijos. Jeigu šiandien yra kita aviakompanija, kuri be subsidijų veža ten pat, kur iki šiol su „Air Lituanica“ už vieną keleivį buvo mokama po 100 eurų, tai man labai aišku, kad toks sprendimas turėjo būti priimtas ir anksčiau. Nuo pat pradžios buvo akivaizdu, kad, deja, ši kompanija yra pasmerkta sužlugti.
– Ministre, jūs taip pat manote, kad „Air Lituanica“ buvo pasmerkta žlugti?
– Visą laiką tikėjau tuo planu, kurį atliko „Lufthansa consulting“ kompanija. Pagal jų verslo planą, kompanija tikrai turėjo vilties būti išvystyta. Deja, galbūt nepasisekė derantis su partneriais, gal nebuvo rastas tas tikrasis investitorius.
A. Zuokas: būtent. Reikėjo vykdyti šį verslo planą, nes bet kurią įmonę galima sužlugdyti tik jai pradėjus veiklą. Pirmi dveji metai, paklauskite bet kurios aviacijos kompanijos, yra tik pati pradžia iki vadinamojo jos įsukimo. Reikia trejų metų, kad įmonės suformuotų bent jau savo laivyną, skrydžius, keleivių srautus. Tai yra tiesiog nusikaltimas.
