Europos geležinkelių eismo valdymo sistema sukurta pakeisti įvairias Europos geležinkelių signalizacijos sistemas viena sistema, kurią taikant traukinys galėtų be pertrūkių važiuoti per įvairias šalis ir būtų skatinamas geležinkelio konkurencingumas. Siekiant padėti valstybėms narėms diegti sistemą, 2007–2013m. geležinkeliams iš ES biudžeto buvo skirta apie 1,2 milijardo eurų.
Tačiau kiekviena Europos šalis yra parengusi savo pačios technines signalizacijos sistemų specifikacijas, nustačiusi savo vėžės plotį ir saugos bei elektros energijos standartus. Visoje ES dabar yra apie 30 skirtingų ir tarpusavyje nesusijusių signalizacijos sistemų, kuriomis valdomas geležinkelių eismas.
Auditoriai apsilankė šešiose valstybėse narėse (Danijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Lenkijoje) bei tinklo koridoriuose, kuriuose sistema turi būti visiškai įdiegta iki 2030 m.
Jie nustatė, jog žemą singnalizavimo sistemos įdiegimo lygį lemia tai, kad infrastruktūros valdytojai ir geležinkelių įmonės nenori investuoti į reikalingą įrangą dėl su tuo susijusių išlaidų ir dėl to, kad dauguma jų neparengė individualaus ekonominio pagrindimo. ES finansavimu, net jeigu jis būtų geriau valdomas ir skirstomas, galima padengti tik tam tikrą bendrų diegimo sąnaudų sumą.
„Dėl dabartinės situacijos kyla rizika ne tik nepasiekti 2030 metams nustatytų diegimo tikslų ir prarasti ligi šiol atliktas investicijas, bet ir nesukurti bendros geležinkelių erdvės, o tai yra vienas pagrindinių Komisijos politikos tikslų“– sakė už ataskaitą atsakingas Audito Rūmų narys Ladislav Balko. – Tai taip pat gali daryti neigiamą poveikį geležinkelių transporto konkurencingumui, palyginti su krovinių vežimu keliais.“
Nors strateginis politinis sprendimas visoje ES diegti bendrą signalizacijos sistemą priimtas, neparengta bendra sąnaudų sąmata, kuria remiantis būtų galima nustatyti reikiamą finansavimą ir jo šaltinius.
Teisės aktais nustatytomis prievolėmis nereikalauta nutraukti nacionalinių sistemų naudojimo, be to, jos ne visada atitinka ES transporto politikoje nustatytus įgyvendinimo terminus ir prioritetus.
„Tiems, kam tenka su sistema susijusios sąnaudos, reikia brangių investicijų, o nauda iškart nepajuntama“, –teigia auditoriai.
Problemos, kurių kyla dėl skirtingų įdiegtų versijų suderinamumo ir ilgai trunkančių sertifikavimo procedūrų, taip pat daro neigiamą poveikį individualiam ekonominiam pagrindimui.
