Sausio pirmojoje pusėje karštai diskutavę dėl autobusų pirkimo būdo ir kainų, šiame tarybos posėdyje miesto politikai užregistravo net du klausimus, tiesiogiai susijusius su VVT ir sprendimu pirkti autobusus. Šie sprendimai turėjo būti svarstomi dar vasario 1 dieną, tačiau tarybos posėdis baigėsi neapsvarsčius visų klausimų – tiesiog nebeliko kvorumo.
Nori vadovų atsakomybės
Praėjus kelioms savaitėms opozicijos politikai nebuvo nusiteikę klausimo pamiršti. Opozicinės Lietuvos laisvės sąjungos atstovas Algis Čaplikas pasiūlė pareikšti nepasitikėjimą VVT generaliniu direktoriumi ir valdyba. Įmonės generalinis direktorius yra Gintaras Maželis, o valdybai pirmininkauja Arūnas Šikšta.
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 24 straipsniu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsniu ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įstatų 14 punktu, atsižvelgdama į viešąjį interesą, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Pareikšti nepasitikėjimą UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generaliniu direktoriumi Gintaru Maželiu ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ valdyba;
2. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą asmenį imtis visų teisės aktuose numatytų būtinų veiksmų, siekiant, kad būtų apgintas viešasis interesas ir užtikrinti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ akcininkų interesai.“
Taip skamba A.Čapliko pateiktas pareiškimas. Iš tribūnos tarybos posėdyje jis kartojo, kad pirminis siūlymas kelia itin daug klausimų, o atsakymų nei įmonės vadovas, nei valdybos pirmininkas nepateikė, nors iš pradžių siūlę veiklos nuomą, vėliau persigalvojo ir jau pateikė kitą variantą galutiniam tarybos sprendimui.
Pasiūlė kitokią rezoliuciją
Tačiau posėdžio metu tarybos Miesto planavimo ir plėtros komiteto pirmininkas Gediminas Švilpa pasiūlė pritarti A.Čapliko sprendimui, tik su pataisomis, kurios iš esmės keičia tai, ką siūlė opozicija. Net pavadinimas pasikeitė ir nuskambėjo taip: „Dėl įpareigojimų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ stebėtojų tarybai.“ Jame pasiūlyta, kad VVT per tris mėnesius parengtų ilgalaikę įmonės veiklos vystymo strategiją, atsirastų VVT veiklos kiekybinio vertinimo rodikliai, kurie leistų kasmet įvertinti įmonės veiklos progresą.
Dar vienas papildomas siūlymas – „Per artimiausią posėdį įvertinti VVT valdybos veiklą“. Pareiškimų dėl nepasitikėjimo nebeliko, bet šis siūlymas sulaukė palaikymo ir bus dar kartą svarstomas taryboje po to, kai jį išnagrinės tarybos komitetai.
Norėjo ataskaitų, bet persigalvojo
Įgyvendinti kokybiškus pokyčius viešajame transporte – sukurti švarią bei klientų lūkesčius atitinkančią aplinką transporto priemonėse, užtikrinti profesionalų vairuotojų bendravimą su klientais bei vairavimo įgūdžius.
Valdančiųjų liberalų frakcijos vadovas Vincas Jurgutis vasario 1 dienos posėdžiui taip pat buvo įregistravęs rezoliuciją dėl VVT, kurioje taryba, atsižvelgdama į sausio 11 d. priimtus sprendimus dėl viešojo transporto Vilniaus mieste plėtros ir gyventojų lūkesčius, turėtų kreiptis į VVT generalinį direktorių bei bendrovės valdybą „išsakydama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių politinę valią“.
Ir buvo pridėjęs reikalavimus: per artimiausius 3 mėnesius parengti ir visiems to pageidaujantiems Vilniaus miesto tarybos nariams išsamiai pristatyti VVT strategiją bei 2016 metų veiklos bei finansines ataskaitas, per pusmetį įgyvendinti kokybiškus pokyčius įmonės valdomame viešajame transporte – sukurti švarią bei klientų lūkesčius atitinkančią aplinką transporto priemonėse, užtikrinti profesionalų vairuotojų bendravimą su klientais bei vairavimo įgūdžius.
„Užtikrinti sklandų transporto priemonių atnaujinimą įgyvendinant š. m. sausio 11 dieną priimtus sprendimus. Pateikti konkrečių veiksmų planą įpareigojimų įgyvendinimui. Numatyti ir Vilniaus miesto tarybos nariams pristatyti aiškiai išmatuojamus rodiklius šioje rezoliucijoje minimų reikalavimų bei kitų svarbiausių įmonės veiklos rezultatų įvertinimui“, – taip baigiasi rezoliucijoje išdėstytų reikalavimų sąrašas.
Tačiau per kelias savaites V.Jurgutis nusprendė, kad šis klausimas prarado aktualumą, ir paprašė klausimą iš darbotvarkės išbraukti.
Susikirto dėl kainos
Sausio 11 d. taryba sprendė dėl autobusų pirkimo. VVT vadovai iš pradžių siūlė autobusus įsigyti veiklos nuomos būdu už preliminarią 55 mln. eurų kainą per 8 metus. Tačiau, paprašius nepriklausomų ekspertų „Civitta“ įvertinimo, persigalvota – autobusus nutarta įsigyti išperkamosios nuomos būdu ir ne brangiau nei už 40,5 mln. eurų per tuos pačius 8 metus. Tiesa, praėjus šiam laikui, autobusai savaime netaps miesto nuosavybe – VVT juos galės nebent išpirkti už likutinę sumą, kuri turėtų siekti apie 8,35 mln. eurų.
Dėl minėto pirkimo jokių priekaištų ir kalbų apie UAB „Vilniaus viešojo transporto“ vadovų atsakomybę negirdėti, – prieš tris savaites sako V.Urbonavičius.
Kainos pokytis gerokai nustebino sostinės politikus. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Vidas Urbonavičius pastebėjo, kad labai nedaug trūko, jog miestas būtų netekęs 14,5 mln. eurų ir vargu, ar kas tą pastebėtų. Jis net iškėlė VVT vadovybės atsakomybės klausimą: „Dėl minėto pirkimo jokių priekaištų ir kalbų apie UAB „Vilniaus viešojo transporto“ vadovų atsakomybę negirdėti. Atrodo, nieko neįvyko. Direktorius dirba toliau, valdybos pirmininkas ramiai atostogauja...“
Priekaištų turėjo ir Artūras Zuokas, teigęs, kad siūlymu dėl veiklos nuomos turėtų susidomėti teisėsauga: „Tai buvo užslėptas planas po 8 metų privatizuoti dalį viešojo transporto tinklo. Kokiu būdu? Veiklos nuoma autobusai būtų 8 metams gaunami, po 8 metų grąžinami viešojo transporto nuomininkui, o nuomininkas ir techninį servisą turi teikti pagal veiklos nuomos sutartį, jie tuos autobusus taisytų.
Po 8 metų baigiasi ir dabartinė Vilniaus savivaldybės sutartis su VVT, pagal Konkurencijos tarnybą priklauso skelbti konkursą, kas veš keleivius Vilniaus mieste. Nuomininkas, kuris turėtų jau nupirktus autobusus, nes juos būtų apmokėjusi savivaldybė arba VVT, tai nauji, geri 150 autobusų, dalyvaudamas konkurse turėtų visas galimybes laimėti ir laimėti ne mažiau nei trečdalį rinkos.“
Valdantieji tuomet tikino, kad kainos skirtumas atsirado dėl to, kad brangesnė kaina susidarė dėl kitokio skaičiavimo – būtų įsigyti ne tik autobusai, bet ir jų priežiūra. Atmetus remonto išlaidas, suma sumažėjo 14,5 mln. eurų.
