Sukuriamos darbo vietos
Globaliai aviacijos sektoriuje dirba maždaug 11,3 mln. žmonių. Tai oro uostų bei oro linijų darbuotojai, lėktuvų aptarnaujamasis personalas, mechanikai, inžinieriai, oro navigacijos paslaugų teikėjai. Vidutiniškai tokios darbo vietos sukuria net 4,3 karto didesnę pridėtinę vertę šalies ekonomikai nei vidutinės darbo vietos. Aviacijos pasaulyje įsitvirtino teiginiai, kad vidutiniškai viena darbo vieta aviacijos sektoriuje tiesiogiai generuoja apie 100 tūkst. eurų BVP, 1 mln. keleivių sukuria apie 1000 tiesioginių naujų darbo vietų, o 1 aviacijoje investuotas euras atneša 3 eurų grąžą valstybei.
2,79 mln. gyventojų turinčioje Lietuvoje tiesiogiai aviacijos sferoje dirba apie 4500 žmonių. „Didžiąją dalį Lietuvos aviacijos sektoriaus darbuotojų sudaro aukštos kvalifikacijos orlaivių mechanikai, antžeminio aptarnavimo personalas. Šių darbo vietų kuriama pridėtinė vertė šalies ekonomikai – didžiulė,“ – teigia J.Gintilas ir užsimena, kad situacija šalyje galėtų būti dar geresnė. „Mūsų kaimyninėje Latvijoje, kurioje gyvena trečdaliu mažiau žmonių nei Lietuvoje, tiesiogiai aviacijos sektoriuje dirba daugiau nei 4300 gyventojų. Tiesiogiai aviacijos įmonių sukuriamų darbo vietų, tenkančių 100 000 gyventojų, skaičius Latvijoje yra 229, kai Lietuvoje tik 163,.“
Tačiau šie skaičiai nublanksta, jei sektoriaus svarbą lyginame su itin nedidele, vos pusę milijono gyventojų turinčia sala – Malta. „Aviacija šioje šalyje yra puikiai išvystyta ir turi didelę reikšmę. Sektorius sukuria net 9400 darbo vietų, tiesiogiai aviacijos įmonių sukuriamų darbo vietų, tenkančių 100 000 gyventojų skaičius yra net 1881. Tad Lietuvoje tikrai yra potencialo aviacijos plėtrai, kurios dėka būtų kuriamos vertingos darbo vietos,“ – teigia LAVIA valdybos pirmininkas.
Pasiekiamumas oro transportu
Tarptautinės oro transporto asociacijos IATA duomenimis, didesnis pasiekiamumas oro transportu (air connectivity) tiesiogiai kelia šalies ekonomiką. „Pasiekiamumas oro transportu atspindi kaip gerai valstybė, miestas ar oro uostas yra sujungti su kitais pasaulio miestais ar oro uostais. IATA tyrimai atrado koreliaciją tarp pasiekiamumo oro transportu ir darbo našumo (produktyvumo). Tyrimas atliktas imtyje naudojant tik ES valstybes parodė, kad 10 proc. pasiekiamumo oro transportu augimas (paskaičiuojant atitinkamą šalies BVP poveikį), ilgajame laikotarpyje gali BVP padidinti 1.1 proc. Todėl geresnis pasiekiamumas oro transportu, teikia didelę naudą šalies ekonomikai,“ – aiškina Joris Gintilas.
Šis IATA indeksas labiausiai išsiskiria tuo, kad didesnis svertas yra duodamas jungtims su pačiais didžiausiais (pervežamų keleivių skaičiumi) oro uostais. „Daroma prielaida, kad jungtys su labiausiai užimtais oro uostais atneša didesnę naudą, nes suteikia prieigą prie didesnio krypčių tinko ir gausesnio potencialių keliautojų kiekio, kurie gali keliauti per jungtinius skrydžius. Todėl tai atneša didesnę vertę valstybei, nei jungtys su mažais oro uostais,“ – priduria jis.
„Nors Lietuvos pasiekiamumo oru indeksas per dešimtmetį (2009-2019) išaugo net 291%, jis vis dar nepasiekia kaimyninės Latvijos ar jau anksčiau minėtos, ženkliai mažiau gyventojų turinčios, Maltos rezultatų. Lietuvos indeksas yra 15 107, kai tuo tarpu Latvijos – 22 908, o Maltos – 22 556. Tai parodo, kad Lietuvai vertėtų labiau siekti pristatyti naujas kryptis bei jungtis su didžiausiais bei užimčiausiais oro uostais, nei aklai didinti krypčių skaičių,“ – teigia LAVIA valdybos pirmininkas.
Bendrasis vidaus produktas
Iki pasaulinės pandemijos, globaliai oro linijos per metus pergabendavo daugiau nei keturis milijardus keleivių, beveik 61 milijoną tonų krovinių, taip prie pasaulinio BVP (Bendrojo vidaus produkto) pridedama 961,3 mlrd. dolerių. Pasaulio oro transporto pramonė pagal generuojamą pasaulinio BVP dalį yra didesnė nei automobilių gamybos ir farmacijos pramonės.
Lietuvai aviacija taip pat naudinga. „Aviacijos sektorius kasmet stabiliai auga. 2012-2019 metų laikotarpiu Lietuvos aviacija augo sparčiau už Lietuvos ekonomiką. Labiausiai šis augimas išryškėjo 2015-2019 metais. 2019 metais aviacija Lietuvai sugeneravo net 1,37mlrd. eurų naudos. Tai – 2,8 proc.nuo viso Lietuvos BVP (48,8 mlrd. eurų.) Nors tai – nemaža suma, už Lietuvą mažesnių šalių aviacijos sektoriai sugeba sukurti daugiau naudos,“ – dalinasi J.Gintilas.
„Mūsų kaimyninė Latvija yra puikus pavyzdys šalies, kurioje aviacija sukuria daugiau vertės. Latvijoje BVP 2019 metais siekė 30,42 mlrd. eurų, iš kurių 3,1 proc. sudarė aviacijos sektoriaus sukurta vertė. Tačiau dar labiau stebinančių rezultatų pasiekė Malta. Čia aviacijos sektorius yra itin svarbus – jo sukuriama nauda šalies ekonomikai sudarė net 24 proc. nuo 14,05 mlrd. eurų šalies BVP,“ – priduria.
„Tokius rezultatus nulemia valdžios organų požiūris į aviacijos industriją, jos vystymą ir naudą, bei sprendimų, fokusuotų į sektoriaus plėtrą, priėmimas,“ – paaiškina jis ir priduria, kad valdžios sprendimai aviacijai gali turėti ir neigiamą įtaką. „Pandemijos iššaukti aviacijos sektoriaus ribojimai 2020 metais sugrąžino Lietuvos aviaciją į 2012-2013 metų lygį.“
Tolimesni žingsniai Lietuvai
Anot LAVIA pirmininko, Lietuvoje aviacijos sektoriui vietos augti yra dar daug, tačiau tai yra neįmanoma be valdžios atstovų supratimo apie industrijos svarbą visai šalies ekonomikai. „Aviacijos svarba pasaulyje ir toliau augs, tad Lietuvai būtų vertinga sutelkti dėmesį į jos išlaikymą šalies jurisdikcijos ribose, orientuojantis į pajamų gavimą vykdant veiklą už šalies ribų, taip gerinant ir taip neblogus aviacijos paslaugų eksporto rodiklius. Daug potencialo turinti industrija gali sukurti dar daugiau naudos šalies ekonomikai, tačiau tam reikia palankių, į aviacijos sektoriaus augimą orientuotų valstybės sprendimų bei draugiškos teisinės terpės,“ – teigia Joris Gintilas.
„Labai norėtųsi, kad Lietuvos aviacijos sektoriui būtų skiriamas atitinkamas valstybės dėmesys bei pagalba popandeminiu laikotarpiu. Tačiau dar svarbiau – netrukdyti aviacijos verslui natūraliai augti bei plėsti taikant perteklinius nacionalinius reikalavimus. Aviacijos verslas išgyvens ir be tikslinių privilegijuotų valstybės pagalbos instrumentų, tačiau nelanksti valstybės institucijų pozicija bei perdėtas biurokratizmas bet kuriuo atveju kenks bet kokioms pastangoms ne tik pasekti Maltos pavyzdžiu, bet ir pavyti mūsų kaimynus latvius,“ – mintimis dalinasi Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA valdybos pirmininkas Joris Gintilas.
