Tokius maršrutus pasiūlysiantiems oro vežėjams bus suteikta iki 200 tūkst. eurų dydžio finansinė parama iš Maršrutų plėtros fondo. Paraiškas oro bendrovės kviečiamos teikti iki šių metų spalio 27 dienos.
Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas aiškino, kad valstybės parama naujiems skrydžių maršrutams gerina susisiekimą su mūsų šaliai svarbiais pasaulio miestais ir tokiu būdu ne tik atveria naujas galimybes turistams ir verslininkams, bet ir suteikia impulsą ekonomikai augti.
Oro bendrovės iš Vilniaus oro uosto kviečiamos vykdyti skrydžius į Tokiją, Lisaboną, Kairą, Almatą, Krokuvą, Tbilisį, Astaną, Prahą, Atėnus, Šardžą, Niujorką bei kitus didmiesčius.
„Atsižvelgiant į tai, kokių naujų skrydžių krypčių atsiradimas arba esamų dažnių padidinimas šiuo metu reikalingiausias, ir buvo sudarytas pageidautinų remiamų maršrutų sąrašas. Tai yra pradinis siūlomų krypčių sąrašas su jau susiformavusiais keleivių srautais arba augančia paklausa. Aviakompanijoms pasiūlius naujas sąraše nesančias kryptis, būtų remiamos ir jos“, – kalbėjo G. Almantas.
Paskelbtame kvietime oro bendrovės iš Vilniaus oro uosto kviečiamos vykdyti skrydžius į Tokiją, Lisaboną, Kairą, Almatą, Krokuvą, Tbilisį, Astaną, Prahą, Atėnus, Šardžą, Niujorką bei kitus didmiesčius.
Platus yra ir iš Kauno oro uosto siūlomų maršrutų spektras – Salonikai, Varšuva, Zadaras, Minskas, Frankfurtas, Niujorkas, Pekinas, Maskva, Štutgartas, Oslas, Čikaga ir kita. Taip pat paramos galės sulaukti skrydžius iš Palangos į Bilundo, Dublino, Diuseldorfo, Hamburgo ar Helsinkio oro uostus pasiūlysiančios bendrovės.
Tiesa, parama laukia ir ne tik naujus maršrutus vykdysiančių, bet ir papildomus skrydžių dažnius esamais maršrutais organizuosiančių vežėjų. Iš Vilniaus oro uosto siekiama turėti papildomus skrydžius į Barseloną, Amsterdamą, Kopenhagą, Maskvą, Paryžių, Romą, Sankt Peterburgą, Briuselį, Tel Avivą, Londoną, Vieną, Madridą, Berlyną ir Milaną.
„Ilgiausiai parama vienam oro vežėjui gali būti teikiama trejus metus, per šį laikotarpį jos vertė negali viršyti 200 tūkst. Eur. Didesnių paramos sumų skyrimas oro bendrovėms yra negalimas dėl teisės aktuose nustatytų ribojimų. Gautą paramą vežėjai galės skirti įsikūrimo oro uoste išlaidoms padengti, taip pat naujojo maršruto reklamai ir rinkodarai. Suteikti didesnę ar ryškesnį efektą turinčią paramą aviakompanijoms griežtai riboja Europos Sąjungos reglamentavimas“, – teigė G. Almantas, pabrėžęs, jog pagalba minėtiems naujiems maršrutams bus teikiama, jeigu bus laikomasi kelių nustatytų sąlygų.
Skrydžiai naujuoju maršrutu turės būti vykdomi ne rečiau kaip du kartus per savaitę ir pradėti ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 31 d. Prekyba šių skrydžių bilietais privalo būti pradėta ne vėliau kaip lapkričio 6 d., o maršrutas negali būti vykdomas trumpiau nei 3 mėnesius nuo pirmojo skrydžio.
Šiemet skrydžių iš Lietuvos oro uostų geografija išsiplėtė – iš Vilniaus oro uosto pradėjo kilti lėktuvai į Grenoblį, Geteborgą, Miuncheną, taip pat čia sugrįžo skrydžiai į Sankt Peterburgą ir Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą, iš Kauno atsirado skrydžiai į Neapolį, o iš Palangos – į Glazgą bei Sankt Peterburgą.
Jau rugsėjo mėnesį bus sustiprintas Vilniaus susisiekimas su Varšuva – šiuo
maršrutu pradės skraidyti aviakompanija „Wizz Air“, o nuo žiemos sezono iš
sostinės oro uosto startuos „Ryanair“ skrydžiai į Niurnbergą ir Kelną.
