Prancūzija tvirtina, kad 104 jos žvejų laivai vis dar neturi leidimo žvejoti Britanijos ir Normandijos salų vandenyse, kuriuos turėjo gauti pagal Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės praėjusį gruodį pasirašytą „Brexito“ susitarimą.
Didžioji Britanija neigia diskriminuojanti prancūzų žvejus ir sako, kad dauguma prašymus licencijoms pateikusių laivų negali pateikti dokumentų, kurių reikia licencijai gauti.
Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as neatmetė galimybės, kad JK gali suteikti „dar kelias dešimtis [licencijų], pademonstruodama geros valios ženklą“, o tai reiškia, kad derybos gali būti tęsiamos toliau.
„Jeigu JK laikysis savo, tada mes paprašysime Europos Komisija pradėti teisinį skundą“, – jis penktadienį sakė radijui „Franceinfo“.
Jungtinės Karalystės aplinkos sekretorius George'as Eustice'as penktadienį turi susitikti derybų su ES aplinkos komisaru Virginijumi Sinkevičiumi.
ES atstovė Briuselyje nurodė, kad derybos su JK vysta, ir jų dalyviai užsibrėžė tikslą penktadienį pasiekti susitarimą.
„Abi pusės, Europos Komisija ir JK, sutarėme, kad turime abipusį įsipareigojimą užbaigti šias diskusijas šiandien sėkmingu rezultatu“, – sakė Vivian Loonela.
Santykiai pablogėjo
Prancūzija šiemet ne kartą buvo susikibusi su Jungtine Karalyste dėl žvejybos teisių, Lamanšo sąsiaurį nelegaliai kertančių migrantų, prekybos susitarimų po „Brexito“ ir povandeninių laivų pardavimo sandorio su Australija.
Londonas gegužę buvo trumpam dislokavęs du karinio laivyno laivus, kai augant įtampai dėl žvejybos licencijų dešimtys prancūzų laivų buvo trumpam apsupę pagrindinį Džersio uostą, o prancūzai dėl to išsiuntė du pakrantės apsaugos laivus.
Praėjusį mėnesį dar vieną trumpą protestą surengę prancūzų žvejai blokavo keltų eismą ir prekių judėjimą per Lamanšą.
Daugelis analitikų ir diplomatų mano, kad Londono ir Paryžiaus santykiai yra blogiausi per mažiausiai du dešimtmečius, o galbūt ir daugiau.
„Problema su britų vyriausybe – kad ji nedaro to, ką sako“, – prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė per spaudos konferenciją ketvirtadienį. Prieš dvi savaites jis apkaltino britų premjerą Borisą Johnsoną „nerimtai“ vertinant migracijos problemos sprendimą.
ES sankcijų grėsmė
Didžiosios Britanijos vyriausybė sako nepripažįstanti penktadienio kaip galutinio termino žvejybos ginčui išspręsti.
„Mes niekada nenustatėme jokio galutinio termino. Pripažįstu, kad jie (ES) patys tokį nustatė, bet tai nėra tai, pagal ką mes dirbame“, – ketvirtadienį pareiškė premjero B.Johnsono atstovas žurnalistams.
Jeigu Prancūzija pateiks skundą Europos Komisijai, tai gali būti oficialios procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo pradžia.
Galiausiai, jeigu abiem šalims nepavyks išspręsti savo nesutarimų, ES gali imtis finansinių nuobaudų ar net apmokestinimo įvežamoms britiškoms prekėms, jeigu bus pripažinta, kad Londonas nevykdo savo įsipareigojimų, numatytame 2020 metų gruodžio mėnesio susitarime dėl prekybos po „Brexito“.
ES ir JK taip pat nesutaria dėl patikrų į Šiaurės Airijos provinciją iš kitų Britanijos sričių gabenamoms prekėms, Londonui vienašališkai atidėjus numatytų patikrų įvedimą.
Pagal „Brexito“ susitarimą ES žvejai gali toliau žvejoti JK vandenyse, jeigu gali įrodyti, kad žvejojo juose iki „Brexito“.
Pasak prancūzų, maži laivai neturi Pasaulinės vietos nustatymo sistemos (GPS) įrangos, kurios įrašų reikia norint įrodyti ankstesnes žvejybos vietas. Be to JK dažnai atsisako išduoti licencijas naujiems laivams, pakeitusiems seniau žvejų naudotus pasenusius laivus.
Britanija neigia šiuos prancūzų kaltinimus. Europos Komisijos teigimu, pareigūnai tikrina 2012–2016 metų prancūzų žvejų flotilės žvejybos maršrutų registracijos žurnalus, siekdami surinkti įrodymų, kad tais metais – kai dar nebuvo aprūpinti skaitmenine įranga - laivai jau žvejojo Džersio vandenyse.
Pasak Briuselio, Europos žvejai jau gavo 95 proc. licencijų, kurias žadėjo išduoti JK po „Brexito“. Likę žadėti leidimai yra susiję su žvejyba Džersio salos vandenyse.
„Vakar ir dar šįryt iš Komisijos gavome naujų įrodymų, kuriuos dabar kartu su Džersiu tikriname“, – pareiškė JK atstovas.
„Aišku, kad šių naujų duomenų gavimas yra sveikintinas, tačiau vadovausime įrodymų kiekiu“, – nurodė jis.
