„Sutarta nedelsiant imtis visų reikiamų žingsnių nacionaliniu lygiu, kad būtų patvirtinta ir pasirašyta akcininkų sutartis bei kuo greičiau įsteigta bendra „Rail Baltica“ įmonė. Taip pat politinėje deklaracijoje įtvirtinta nuostata, kad Vilnius yra Rail Baltica2 projekto dalis ir bus siekiama finansuoti iš europinių lėšų“, – sako Lietuvos Vyriausybės vadovas A. Butkevičius.
Pareiškime patvirtinama, jog svarbu įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą kaip šiuolaikiškos dvigubos 1435 mm pločio vėžės elektrinių traukinių liniją su didžiausiu numatytu 240 km/h greičiu atkarpoje Talinas–Pernu–Ryga–Panevėžys–Kaunas bei iki Lietuvos–Lenkijos sienos, ir išreiškiama params tam, kad į maršrutą būtų įtraukta atkarpa Vilnius–Kaunas.
Baltijos šalių ministrų pirmininkų pasirašytame dokumente taip pat sutariama toliau tęsti veiklą, įskaitant projektų paraiškų parengimą ir pateikimą finansavimui pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP).
Pasak Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovų, plėtojant regioninį dialogą, rengiantis ir įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, buvo itin svarbi nuolatinė Europos Komisijos (EK) parama. „Rail Baltica“ projektas, kaip dalis transeuropinio transporto tinklo, yra ypač svarbus stiprinant socialinę, ekonominę ir teritorinę Europos Sąjungos sanglaudą ir vystant bendrą Europos transporto erdvę.
Taline vykusiame Baltijos šalių ministrų pirmininkų susitikime Lietuvos premjeras taip pat pakvietė Latvijos ir Estijos vyriausybių vadovus į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo atidarymą šių metų spalį. „Tai bus istorinė diena švenčiant naujai pastatyto SGD laivo-saugyklos „Independence“ (liet. „Nepriklausomybė“) atvykimą į Klaipėdos uostą“, – sakė Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.
Šeštadienį Estijos sostinėje A. Butkevičius, L. Straujuma ir T. Roivasas taip pat susitiks su EK Pirmininku Jose Manueliu Barroso, su kuriuo aptars Europos Sąjungos struktūrinių fondų partnerystės sutartis, regioninius energetikos projektus ir su saugumu susijusius klausimus.
