„Pavyko perskaityti iki galo visą sutartį, bet Vilniaus klausimas lieka neišspręstas. Sutarėme, kad sausio 10 dieną kalbėsime susitikime konkrečiai apie sostinių sujungimą. Na, turbūt suprantate, kad iki sausio 1 dienos jau nebus įsteigta bendra įmonė“, – BNS sakė Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus.
Pasak jo, kiti nesutarimai dėl akcininkų sutarties yra neesminiai ir vienaip ar kitaip bus išspręsti, tačiau atšakos iki Vilniaus klausimas lieka probleminis.
„Jie kažkodėl nelaiko, kad tai (Vilnius – BNS) yra „Rail Baltica“ dalis, kad tai sutarta ministrų pasirašytoje deklaracijoje. Mes ją kitaip skaitome, kad dėl to visgi yra susitarta. (...) Kam į deklaraciją įrašyti Vilnių, jei bandoma nueiti į šalį“, – aiškino A.Jackus.
Pasak jo, jei kaimyninės valstybės traktuoja, kad deklaracijoje nesutarta dėl Vilniaus, galima traktuoti, kad Latvija ir Estija taip pat negali statyti papildomų jungčių iki oro uostų ir kitų objektų, nes jos deklaracijoje taip pat nepaminėtos.
„Tačiau nemažas pasiekimas yra jau vien tai, kad mes visi susėsime ir pakalbėsime sausio 10 dieną sostinių klausimu“, – apibendrino ministerijos atstovas.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius praėjusią savaitę teigė, kad šiemet įmonės įsteigti tikriausiai nepavyks, tačiau, pasak jo, tai papildomų problemų nesukels, nes svarbiau aiškiai susitarti dėl akcininkų sutarties.
33 proc. bendros įmonės turėtų valdyti „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė.
Rugsėjį po sudėtingų derybų Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai rugsėjį pasirašė deklaraciją dėl bendros „ Rail Baltica2 “ įmonės steigimo.
Bendras „ Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje – apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų. 2015 metais Lietuvoje jau bus nutiesta apie 1,3 mlrd. litų vertės apie 120 kilometrų transeuropinės vėžės nuo Lenkijos sienos iki Kauno.
„Rail Baltica 2“ vėžė Lietuvoje turėtų kainuoti apie 4,4 mlrd. litų. Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Premjeras Algirdas Butkevičius praėjusią savaitę sakė, kad Lietuvoje vėžė nuo Kauno bus tiesiama per Panevėžį.
Papildyta 12.00 val. Estija jau nebeprieštarauja
Estija teigia neprieštaraujanti, kad Vilnius būtų dalis europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“, tačiau jis turėtų būti prijungtas vėliau. Pasak Ekonomikos ministerijos atstovo, dėl Lietuvos siekio įtraukti sostinę į pirminį projekto variantą gali nepavykti laiku gauti finansavimo iš Europos Sąjungos, be to, Vilnius nėra vienintelė problema derybose.
Estijos Ekonomikos ministerijos ryšių su visuomene skyriaus departamento patarėjas Rasmus Ruudas (Rasmusas Rudas) BNS teigė, kad būtent Lietuva neteisingai interpretuoja rugsėjį Baltijos šalių pasirašytą deklaraciją dėl bendros įmonės steigimo.
„Žinoma, mes galima skaityti anglišką deklaracijos tekstą ir jį išversti kaip norime, bet klausimas yra, ką mes turėjome omenyje, kai pasirašėme susitarimą. Turėjome omenyje, kad Vilnius nėra įtraukiamas į „Rail Baltica“ šiuo metu. Mes galime jį prijungti vėliau, bet dabar turime paskubėti su šiuo projektu, kad gautume pinigų iš Europos Sąjungos. O jei Lietuva nenori „Rail Baltica“ projekto, tai ir turėtų pasakyti „atsiprašom, mes to nenorime“, o ne žaisti – tai nėra labai mandagu“, – BNS sakė R.Ruudas.
Pasak jo, Lietuva per vėlai nusprendė, kad nori prie vėžės prijungti Vilnių – tai turėjo būti padaryta prieš kelerius metus.
„Pirmiausia, trys Baltijos šalys prieš dvejus metus pasirašė susitarimą, kad „Rail Baltica“ prasideda nuo Talino, tada eina iki Rygos, Kauno ir Lenkijos sienos. Mes visus tuos metus dirbome, žinodami, kad tai bus pagrindinis kelias, ir dabar prieš keletą savaičių Lietuvos Vyriausybė nusprendė, kad ne, mes taip pat norime prijungti Vilnių. (...) Mes, žinoma, palaikome idėją, kad Vilnius yra sostinė ir turi būti prijungtas prie Kauno greitąja vėže, bet negalima projekto pakeisti taip greitai“, – aiškino ministerijos atstovas.
R.Ruudas teigė, kad Vilniaus klausimas nėra vienintelis, dėl kurio kyla ginčai.
„Tiesą sakant, Vilnius nėra pagrindinis klausimas šiose derybose, manau, kad dėl jo mes galime rasti sprendimą. Yra daug kitų klausimų, kuriuos turime išspręsti, bet aš jų negaliu įvardyti, nes derybos vis vyksta, ir mes galėsime atskleisti sutarties tekstą po to, kai pasirašysime jį“, – aiškino Estijos atstovas.
„Vilniaus klausimas ne vienintelis, dėl kurio mes daug ginčijamės“, – pridūrė R.Ruudas.
Tačiau ministerijos atstovas tikino esantis optimistas ir mano, kad sprendimą dėl bendros įmonės įkūrimo pavyks pasiekti sausį.
„Tiesą sakant, nėra viskas labai blogai, aš tikrai tikiuosi, kad mes galime išspręsti problemas su Lietuva. (...) Derybos pasibaigs ir sutartis tiks mums, latviams ir taip pat lietuviams. Aš optimistas, manau, kad sprendimą rasime. (...) Ne tragedija, kad (susitarimas – BNS) bus pasiektas mėnesiu vėliau“, – tikino R.Ruudas.
