„Baltijos šalių derybinių grupių atstovai susitarė dėl akcininkų sutarties nuostatų. Sutarta, kad bus numatyta, jog Vilnius sutartyje bus įtrauktas į vėžę“, – BNS sakė R.Slapšys.
Pasak jo, taip pat susitarta, jog šalys sieks Vilniaus prijungimą finansuoti Europos Sąjungos lėšomis.
Susitarta, jog šalys sieks Vilniaus prijungimą finansuoti Europos Sąjungos lėšomis
„Vyriausybėms bus pristatytas sutarties projektas, jos savo nuožiūra vertins. (...) Taip pat dar reikės parengti pačios įmonės įkūrimo dokumentus, Latvija ir Estija turės įkurti įmones arba priimti sprendimą perduoti egzistuojančioms įmonėms bendros kompanijos akcijas“, – aiškino ministro atstovas.
„Tai, kad Lietuva, Latvija ir Estija susitarė dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo svarbiausių klausimų, yra svarbus momentas, atveriantis kelius tolesniems darbams, realiai įgyvendinant projektą“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
R.Slapšys sakė, kad pati akcininkų sutartis turėtų būti pasirašyta šią vasarą: „Dabar atsakyti vienareikšmiškai negaliu, bet nebus tempiama. Šią vasarą sutartis turėtų būti pasirašyta“.
R.Sinkevičius pirmadienį pranešė, kad Lietuva, Latvija ir Estija jau susitarė beveik dėl visų sutarties punktų, tarp jų ir Vilniaus prijungimo prie vėžės. Tačiau, pasak jo, Vilniaus prijungimo finansavimo klausimas dar neišspręstas, nes tam reikia pakeisti kai kuriuos ES teisės aktus, kurie leistų maždaug 100 km ilgio trasos nuo Kauno iki Vilniaus statybą finansuoti iš europinių pinigų
Anot ministro, teisės aktus dėl finansavimo būtų galima peržiūrėti 2017 metais.
Balandį trijų šalių susisiekimo viceministrai preliminariai susitarė, kad Vilnius turi būti integruota trasos dalis, nutiesiant atšaką nuo Kauno iki Vilniaus.
Sausio pabaigoje Lietuvoje įkurt antrinė „Lietuvos geležinkelių“ įmonė „Rail Baltica statyba“, kuri dalyvaus bendrame Baltijos valstybių europinės vėžės geležinkelio projekte „Rail Baltica“.
Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų.
Lietuva iki 2015 metų pabaigos numato nutiesti 1,3 mlrd. litų vertės naują europinės 1435 milimetrų vėžės geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno, o įgyvendinant bendrą trijų Baltijos šalių projektą – po 5-7 metų – dar apie 4,4 mlrd. litų vertės nuo Kauno iki Latvijos sienos su atšaka iki Vilniaus. Šiuo metu geležinkelis Lietuvoje yra rusiškos 1520 milimetrų vėžės.
Europinės vėžės geležinkelis sujungs Helsinkį, Taliną, Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno.
