„Molas – hidrotechninis įrenginys, kuris leidžia apsaugoti uostą nuo užnešimo. Be jo, užnešimas, kaip ir rodo praktika, įvyksta per kelias dienas. Pagal turimus duomenis ir išanalizavus atliktus darbus, kurie buvo padaryti, matome, kad trūko kompetencijos. Atvežus platformą, kuri turėjo atlikti geologinius tyrimus, buvo iškastas kanalas, kad tą platformą būtų galima ištraukti į jūrą ir padaryti tyrimus prieigos kanale. Ir kažkam kilo idėja, kad čia jau kaip ir uostas“, – padarytas klaidas dėstė A.Vaitkus.
Sukvietęs mokslinę bendruomenę jis išgirdo, jog šie nesitikėjo, jog iškasus kanalą platformai išstumti bus sumanyta atidaryti uostą. Šventinėje ceremonijoje apie jo atidarymą paskelbta 2011 metais, tačiau netrukus uostas buvo užneštas smėliu. Pirmojo etapo metu investavus 4 mln. Lt jis veikė vos dešimt dienų. Kalbėta, jog į jūrą nuslinko netinkamoje vietoje sukastas smėlis. A.Vaitkaus teigimu, nuslinko daug mažiau nei kalbėta, vadinasi, smėlis pateko iš jūros.
Įvairiems darbams Šventosios uoste išleista apie 9 mln. Lt, o situacija nepasikeitusi. Uostu ir šiandien naudojasi tik žvejai.
„Nuvykęs į uostą pats mačiau, kaip žvejys stovi vidury kanalo“, – apie itin užneštą uostelį pasakojo A.Vaitkus.
Šventosios uosto atstatymui vadovavusi direktorė Airida Česnienė penktadienį buvo atleista iš darbo. Ji buvo minėjusi, jog pastatyti laikinus molus atsieitų apie 12–17 mln. Lt, tad paskaičiuota, jog pigiau ir racionaliau uostą valyti. Užnešus uostą smėliu tuometinis direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas gynė A.Česnienę įžvelgdamas vien tik rangovų padarytas klaidas.
Iš vykdytų darbų yra šaipęsi ir žvejai, teigę, jog uosto direkcija nusamdo tokias bendroves, kurios jūros nemačios ir nesupranta, kokie procesai čia vyksta.
Generalinis direktorius teigė, kad uostelis be jokių molų, kokį buvo atidariusi senoji vadovybė, veikti gali tik ant kranto nuolat budint žemkasei.
„Teiginiai, kad neegzistuoja uostai be valymo, yra teisingi, bet labai reliatyvūs. Klausimas, kiek dažnai reikia kasti, kiek kainuoja ir kokia prasmė. Šventosios uostas labiau socialinės paskirties, tad uosto direkcija nesitiki grąžos kaip iš komercinių objektų, kurie yra Klaipėdos uoste, tačiau uosto eksploatacija negali būti nuostolinga, kaip buvo iki šiol“, – kalbėjo A.Vaitkus.
Pastačius molus, anot A.Vaitkaus, uostelio eksploatacijos sąnaudos būtų minimalios.
Uosto direkcija nebeketina valyti uostelio, jis rymos ir toliau. „Atskiri asmenys jame lankosi, žiūri, kaip saugomas turtas. Tą turtą mums kažkaip teks saugoti iki 2019 metų, kol uostas vėl turėtų pradėti funkcionuoti“, – sakė A.Vaitkus.
Tikimasi, kad Europos Sąjungos lėšų tolimesnei uosto plėtrai pavyks gauti jau 2015 metais, darbai būtų baigti 2019-aisiais, molai galėtų atsirasti jau 2016-aisiais. Skaičiuojama, kad visiems darbams gali prireikti apie 200 mln. Lt, apie 140 mln. Lt tikimasi iš ES fondų.
Jau parengta Šventosios uosto vizualizacija.
Uosto vadovybė pabrėžia, kad Šventosios uosto sėkmė priklausys ir nuo Palangos valdžios. Vien prieplaukų ir kitos infrastruktūros sukūrimas naudos neduos. Šalia turi atsirasti daugiau paslaugų – kavinių, restoranų, poilsio namų. Tuščios prieplaukos be jokių paslaugų turistų nevilioja.
