Tyrimų bendrovės „Spinter“ šių metų pavasarį atlikta apklausa atskleidė, kad 40 proc. apklaustųjų važiuodami automobiliu ne visada prisisega saugos diržą: ketvirtadalis (26 proc.) nebūna prisisegę saugos diržo, jei sėdi automobilio gale, 10 proc. saugos diržo nenaudoja, kai parkuoja automobilį, 5 proc. – važiuojant trumpus atstumus, 3 proc. – važiuodami ramiose gatvėse ar mažuose miesteliuose, dar 3 proc. – ilgai stovint kamščiuose. 60 proc. respondentų teigė, kad saugos diržą prisisega visuomet.
40 proc. apklaustųjų važiuodami automobiliu ne visada prisisega saugos diržą.
Kodėl vairuotojai pamiršta apie būtinybę prisisegti saugos diržą? Ekspertai primena, kad saugos diržas – viena svarbiausių saugos priemonių. Apie juos ir senus įpročius bei mitus kelyje kalbamės su vienu žymiausių Lietuvoje vairavimo instruktorių, buvusiu lenktynininku Artūru Pakėnu.
Tyrimas rodo, kad būnant keleiviu automobilio gale diržo dažniau nesisega mažiausių pajamų, rajonų centrų bei kaimo vietovių gyventojai ir vairuojantys automobilį rečiau nei kartą per mėnesį. Kaip kilo šis mitas, kad galinėje sėdinėje nereikia segtis diržo, nes ten – „saugu“? Ar tik lietuviai tuo išsiskiria?
Ne, tikrai ne tik lietuviai. Kuomet tu nori sugalvoti priežastį, tu ją ir surasi. Tarkim, tu nenori segtis saugos diržo ir sugalvoji, kad čia – „saugi zona“.
Aš visada savo mokiniams sakau: „Galinė automobilio sėdynė nevažiuoja lėčiau“. Nors vairuotojas gali būti ir prisisegęs saugos diržą, tai nieko nepakeis – galinėje sėdynėje neprisisegęs keleivis avarijos metu lėks į priekį didžiule jėga ir gali tiesiog „nusukti“ vairuotojui sprandą.
Priekinėje sėdynėje dažniausiai visi segasi, nes ir policija gali lengviau pastebėti vairuotoją bei priekinius keleivius. Daugiausia visi galvoja, kaip išvengti baudos, o ne rūpinasi dėl saugumo.
Ko apie saugos diržus išmokė jūsų patirtis automobilių sporte?
Aš automobilių sporte praleidau daug laiko, esu ne kartą ir vertęsis. Tad man minčių, kad diržas gali trukdyti, niekada nekilo. Niekam iš lenktynininkų diržas netrukdo važiuoti dideliu greičiu. O ne lenktynininkams, ne profesionalams – diržas „žiauriai“ trukdo vairuoti.
Šiuolaikiniai diržai iš tikrųjų yra labai patvarūs ir patogūs – jie yra inerciniai, juos užsisegęs tu gali ir pasilenkti, ir pasiimti kažką, jie tiesiog juda su tavimi, o smūgio atveju fiksuojasi. O sportiniuose automobiliuose tokios prabangos nėra: jie visiškai nejuda – pritvirtinami ir viskas.
48 proc. tyrimo respondentų manymu, didžiausią keliuose kelia vairuotojų įpročiai, vairavimo kultūra. 29 proc. mano, kad didžiausią pavojų keliuose kelia alkoholio kiekis kraujyje. 9 proc. – kelio būklė. 6 proc. – automobilių techninė būklė. 4 proc. – oro sąlygos. Kiek pasikeistų vairavimo kultūra, jei vairuotojai būtų linkę tobulėti, mokytis ir atsisakyti senų mitų ir įpročių?
Situacija labai pasikeistų. Ar Skandinavijoje rodikliai iš dangaus nukrito tokie geri? Ten stebime 2-3 kartus geresnius rodiklius avaringumo kelyje nei pas mus Lietuvoje. Jie juk tie patys žmonės. Kas ten taip gerai? Kuo jie skiriasi?
Tiesiog jiems nuo vaikystės kuriama aplinka, kurioje mokomasi ir suprantama, kas yra saugu, o kas ne.
Kodėl taip sunku išginti senus įpročius – tiek kasdienybėje, tiek ir vairuojant?
Žmonės tiesiog nėra linkę mokytis. Dar yra tokių žmonių, galvojančių, jog žemė yra plokščia. Kai kurie juk vis dar sako: „Netrukdykit man, aš viską pats žinau, kaip daryti“. Niekas nenori mokytis.
Tačiau kai kurios socialinės reklamos veikia. Viena reklama vis dar visiems įsimenama, kur mergaitė iš galinės sėdynės išskrenda per priekį, nes nebuvo prisisegusi saugos diržo. Tad kiekvieną individą veikia skirtingos poveikio priemonės.
Projektas „Mylios be promilių“ – kelti saugumą šalies keliuose
„Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas sako, kad „Mylios be promilių su „Švyturys Nealkoholinis“ projektu siekiama kelti saugumą šalies keliuose bei gerinti eismo kultūrą.
„Saugos diržai saugo gyvybes. Saugaus eismo kultūra yra diegiama nuo vaikystės, todėl keliuose turėsime tokį rezultatą, kokį patys susikursime. Visuomenę pakeisti nėra taip lengva, tačiau kiekvienas galime žengti po mažą žingsnį. Kad pakeistume požiūrį į saugos diržus, pirmiausia reikia rodyti ar įtikinti, kad tai yra itin svarbu. Kad tai duos rezultatą ir dėl to bus tik dar geriau ir mums, ir sėdintiems automobilyje mūsų artimiesiems“, – sako daryklos „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas.
„Mylios be promilių su „Švyturys Nealkoholinis“ – naujas saugiam eismui keliuose skirtas projektas, kurio tikslas – skatinti eismo dalyvių sąmoningumą, keisti neatsakingus įpročius Lietuvos keliuose ir tuo sumažinti avaringumą bei traumas ir netektis. Projekto partneriai: „Švyturys Nealkoholinis“, VšĮ „Vairavimo mokytojų klubas“, 15min.lt ir zmones.lt.
„Spinter Research“ šalies gyventojų tyrimas dėl vairavimo įpročių atliktas šių metų balandžio mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 1014 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
