Diržai saugo ir nestipraus smūgio metu
Birželio mėnesį grupės „2 Karolis ir Donatas“ narys Karolis Akulavičius neišvengė autoįvykio. Dainininkas portalui Žmonės.lt pasakojo, kad tai kvaila situacija: „Priekyje važiavusi mašina sumąstė prieš 10 minučių parodyti posūkį, tada aš ėmiau nežymiai stabdyti, žiūriu, pareina automobilis į galą, o dar gale ir fūra buvo, bet ji išsuko į priešingą kelio pusę, tad pavyko išvengti dar didesnės nelaimės“, – kalbėjo vyras.
Karolis Akulavičius 15min papasakojo, kad smūgis nebuvo labai didelis, tačiau net ir nestipraus smūgio metu kūnai staiga juda įvairiomis kryptimis. Dainininkas važiavo su sūnumi, abu prisisegę diržais. „Nieko baisaus nenutiko, vaikas tik šiek tiek išsigando, tačiau nežinia kas būtų buvę jei nebūtume prisisegę diržais“, – sako grupės „2 Karolis ir Donatas“ narys.
Po smūgio į galą, vairuotojas ir keleiviai paprastai iš pradžių stipriai spaudžiami prie sėdynės, o po to staigiai pradeda veikti priešingos krypties jėga, tad atmetami į priekį.
Nereikia didelės jėgos, kad dar nespėjęs atsitokėti po smūgio į galą, vairuotojas nevalingai linktelėtų į priekį ir trenktųsi galva ar krūtine į vairą, o keleivis į priekinį skydelį ar net stiklą. Nuo tokio netikėto judesio žmones patikimai sulaiko saugos diržas. Karolis Akulavičius neatmeta galimybės, kad jo patirtoje situacijoje diržu neprisegtas vaikas būtų nevaldomai pasislinkęs į priekį.
Saugos diržo segėjimas – įprotis
Daug vairuotojų mano, kad transporto priemonių avarijos, kuriose diržai gelbsti, dažniausiai įvyksta kažkur užmiestyje, tais retais atvejais, kai automobiliai susiduria kaktomuša. Bet juk būna, kad nesuvaldytas automobilis apvirsta, būna šoninių smūgių, kitas automobilis gali trenktis į jūsų automobilio galą, galų gale ne tokie reti susidūrimai su įvairiausiomis netikėtai kelyje atsiradusiomis kliūtimis.
Visais šiais atvejais saugos diržai sumažina eismo įvykio pasekmes keliaujantiems automobiliu. Nepaisant to, vis dar yra vairuotojų ir keleivių bandančių neigti diržų naudingumą.
Net atsisėdęs automobilio gale, iš karto noriu paimti diržą ir prisisegti.
„Saugos diržų segėjimas man yra įprotis. Net atsisėdęs automobilio gale, iš karto noriu paimti diržą ir prisisegti. Dažnai tik per savaitgalį susukame daugiau apie 2 000 km, kas tikrai yra nemažai, o vasarą, kai koncertai vyksta ir eilinėmis darbo dienomis, per savaitę nuvažiuojame gerokai daugiau. Nemažai laiko praleidžiame mašinoje, tad visą laiką galvoju apie saugumą, nes išvažiuoju ir noriu į namus, pas šeimą sugrįžti sveikas, tad galvoju apie tai ir saugausi“, – sako Karolis Akulavičius.
Avariją gali sukelti ir kiti eismo dalyviai
Žinomas vyras stebisi, kodėl žmonės sėdėdami gale nesisega saugos diržų. Pasak Karolio, jei smūgis stiprus, sėdintis gale ir pačiame viduryje, greičiausiai išlėks pro priekinį langą: tokių avarijų Lietuvoje yra buvę ne viena. „Seniau eismas buvo mažiau intensyvesnis, automobilių keliuose važinėjo mažiau, bet dabar visi keliauja ir paspirtukais, ir elektriniais dviračiais, ir motoroleriais, motociklais, o ir automobilių – labai daug, tad visada reikia saugotis. Net jei galvoji, kad pats į nieką neįvažiuosi, kitas gali bet kada tai padaryti“, – pastebi grupės „2 Karolis ir Donatas“ narys.
Karolis pasakoja, kad jaunystėje, dar tais laikais, kai nebuvo reikalavimo sėdint gale užsisegti saugos diržus, jis su draugais buvo patekęs į avariją: „Automobilis nuslydo nuo žvyrkelio ir vertėsi tris kartus – žvėriškai greitai viskas įvyko ir mes ant stogo“. Laimei viskas baigėsi laimingai, tik nubrozdinimais. Žinomas vyras sako, kad prisiminęs tą seną įvykį, pagalvoja ir apie saugos diržus.
Argumentų daug, bet visi be pagrindo
Tiek vairuotojai, tiek keleiviai susigalvoja begalę argumentų, neva pateisinančių saugos diržų nesegėjimą. Saugos diržų nesegiu, nes vairuoju saugiai. Šis argumentas yra niekinis – važiuojame keliais, kuriuose dažnai gausu automobilių, kur situacija keičiasi kas sekundę, o sekundės dalys gali būti lemtingos.
Nors važiuojame saugiai, bet saugumas priklauso ir nuo kitų eismo dalyvių, o juk ne taip retai matome žioplas kitų vairuotojų klaidas, chuliganiškai ir įžūliai vairuojančius, sąmoningai pažeidžiančius eismo taisykles (kertančius sankryžą, nors jau užsidegė draudžiamas šviesoforo signalas, kertančius ištisinę liniją, pavojingai manevruojančius t.t.). Tokie vairuotojų elgesiai sukelia avarines situacijas, o kiekviena avarinė situacija gali baigtis skaudžiu eismo įvykiu.
Saugos diržų nesegiu, nes vairuoju saugiai. Šis argumentas yra niekinis.
Aš nesisegu saugos diržų, nes kolegai avarijos metu saugos diržas sulaužė šonkaulius. Vėlgi klaidingas ir apgaulingas argumentas. Tokias istorijas pasakojantys vairuotojai neatsižvelgia į tai, kas būtų nutikę, jei avariją patyręs kolega būtų važiavęs neprisisegęs saugos diržo.
Didelė tikimybė, kad jis galva trenktųsi į priekinį stiklą, krūtine į vairą, kojos į po vairiu esančias automobilio konstrukcijas ir sunkių sužalojimų nebūtų išvengta: galėtų būti pažeisti kaukolė, stuburas, šonkauliai, krūtinkaulis, dubuo, kojos. Patirtų kur kas daugiau sužalojimų nei tuo atveju, kai buvo prisisegęs saugos diržais ir susilaužė tik šonkaulius.
Kam apskritai reikalingi saugos diržai ant galinės sėdynės? Avarijos metu saugos diržų nesegintys, ant galinės sėdynės sėdintys žmonės gali sulaužyti priekines sėdynes, prispausti ir sužeisti priekyje sėdinčius keleivius. Skamba žiauriai ir ciniškai, bet priekyje važiuojantiems asmenims geriausia būtų, kad susidūrimo metu ant galinės sėdynės sėdintis neprisegęs keleivis, pro juos praskrietų ir išskristų pro priekinį stiklą.
Suveiks arba nesuveiks, tačiau bet kuriuo atveju – nieko gero
Yra oro pagalvės, kurios mane apsaugos geriau nei diržai. Naivus pasiteisinimas. Oro pagalvės sąveikauja su saugos diržais. Kai jie neprisegti, oro pagalvės gali ir neišsikleisti. Saugumo sistemos kuriamos pagal principą: primum non nocere, t.y. pirmiausia nepadaryti žalos vairuotojui ir keleiviams. Jei priekyje sėdintys neprisisegė saugos diržų, o smūgio metu oro pagalvė vis tik išsiskleidė, žmogaus kūnas skrieja oro pagalvės link, o oro pagalvė jo link.
Pasak VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros profesoriaus Vido Žuraulio daugelyje automobilių oro pagalvės veikia tik tada, kai yra užsegti saugos diržai, tada vairuotojas ir priekyje sėdintis keleivis saugomi nuo dvigubo smūgio: pirmojo - atsitrenkus į kliūtį, antrojo - išsiskleidžiant pagalvei.
Tačiau profesorius atkreipia dėmesį, kad kai kurie gamintojai šiuo principu nesivadovauja ir saugos pagalvės suveikia ir tada kai saugos diržai neprisegti. Tokiu atveju diržo neprisisegęs žmogus gali būti sunkiai sužalotas pačios saugos pagalvės. Taigi, kad ir kokia būtų jūsų automobilio saugos pagalvių konstrukcija, jei nesegėsite saugos diržo, pirmuoju atveju saugos pagalvė tiesiog nesuveiks, antruoju atveju ji pati jums sukels sužalojimus.
Diržo neprisisegęs žmogus gali būti sunkiai sužalotas pačios saugos pagalvės
Mieste važinėju lėtai, tad man negresia joks pavojus. Dar vienas absurdiškas argumentas. Avarijos metu automobilio greitis akimirksniu sumažėja iki nulio. Užtenka važiuoti 50 km/val. greičiu, kuriuo paprastai važiuojame mieste, kad susidūrimo metu patirtumėte sunkių sužalojimų, gal net mirtinų. Mūsų organizmas nepajėgus atlaikyti tokį staigaus greičio sumažėjimą. Mūsų griaučių ir raumenų sistemos sugeba apsaugoti kūną nuo smūgio, kurio greitis maždaug 20 km/val.
Kai kurie žmones aiškina, kad neprisisegę saugos diržo jie kenkia tik sau, kad tai asmeninis jų reikalas, kad jei kas nors atsitiks, tai jie patys nukentės. Deja, neprisisegęs žmogus kelia pavojų ne tik sau, bet ir visiems kitiems, esantiems automobilyje, nepaisant, kad šie važiuoja prisisegę saugos diržus. Tad save labiau apsaugosite ne tik prisisegę saugos diržą, bet ir pareikalavę, kad tai padarytų kiti, sėdintys automobilyje.
