Laivą varys du elektriniai varikliai, jame taip pat bus įrengta vandenilio celių sistema, šiuo kuru turėtų apsirūpinti pats Klaipėdos uostas, kuriame ruošiamasi gaminti vandenilį ir statyti pildymo juo punktus.
Toks laivas Klaipėdoje statomas neturint patirties – jos ir nėra, nes uostamiesčio laivų statytojai patys ją formuos, tačiau įgytos žinios gali būti didžiausia šio projekto nauda, ateityje šaliai suteikianti didelį pranašumą.
Patirtis – svarbiausia
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu laivą už 12,9 mln. eurų stato pernai konkursą laimėjusios įmonės – uoste įsikūrusi Vakarų Baltijos laivų statykla, veikianti su Estijos „Baltic Workboats“.
Klaipėdoje bus pastatytas korpusas su antstatu ir vairine, atliekami krovininių sistemų montavimo ir kiti darbai. Juos baigus laivas bus nuplukdytas į Saremos salą ir ten esančioje gamykloje bus montuojami pagrindiniai ir pagalbiniai mechanizmai, derinamos ir išbandomos visos sistemos, taip pat bus diegiama vandenilio kuro celių sistema.
Unikalaus laivo statyba jau įpusėjo – praėjusią savaitę Vakarų Baltijos laivų statykloje surengta simbolinė kilio padėjimo ceremonija.
Po jos Vakarų Baltijos laivų statyklą valdančios Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupės vadovas Arnoldas Šileika sako, kad tai sudėtingas projektas, kurį įgyvendinant įgyta patirtis bus itin vertinga.
„Tai yra pirmas vandeniliu varomas laivas, tokių laivų pasaulyje nėra pastatyta labai daug, nėra suformuotos praktikos ir atitinkamai technologijų. Kas yra svarbiausia laivų statyboje – tai patirtis, o patirtis ateina per realizuotus projektus, per pastatytus laivus.
Užsakovai tikrai labai retai patiki naujus, unikalius laivus kompanijoms, kurios neturi tokios patirties ir nėra tokių laivų stačiusios. Tai, manau, yra vertingiausia, kas gali būti“, – žurnalistams sakė A. Šileika.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius „Vakarų ekspresui“ teigė, jog tai sveikintinas projektas, nes realiomis sąlygomis bus išbandyta perspektyvi inovacija.
„Toks jau gyvenimas – kol praktikoje nepadarai bandymo, tol neįsivertini, ar dėti dideles sumas. Bet ištestuoti tokį laivą yra labai svarbu, juk mes vis dėlto esame jūrinė valstybė. Sveikintinas projektas, reikia jį daryti“, – teigė pramonininkų atstovas.
Transporto sektoriuje šiuolaikinių technologijų diegimą skatinanti Transporto inovacijų asociacijos vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė teigia, kad tokio laivo statyba demonstruoja toliaregiškumą.
„Šiaip tai dar nesame tokių girdėję pasaulyje, mažesni laivai nebent elektros baterijomis varomi (...) Čia tikrai yra žiūrėjimas į ateitį ir labai pažangi idėja, nes laivyboje technologijos vystosi ta linkme, žiūrima į vandenilį. Dėl to labai džiugu, kad uostas ir laivų statykla imasi eksperimentuoti“, – sakė R. Andziukevičiūtė-Buzė.
Kilio padėjimo ceremonijoje dalyvavęs susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad unikalus laivas skatina inovacijų naudojimą Lietuvoje ne tik dėl jo statybų, bet ir eksploatacijos.
„Čia yra gražus pavyzdys, kaip mūsų įmonės ir konkrečiai Klaipėdos uostas kuria paklausą inovacijoms. Ne tik pati įmonė siekia būti inovatyvi, o perka tuos produktus, kurie dar tik bus ateityje. Laivas, kuris bus naudojamas uosto reikmėms, bus varomas vandeniliu ir apskritai – unikalus dalykas Baltijos jūroje“, – žurnalistams sakė M. Skuodis.
Brangu, bet...
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako, kad apie laivą, kuris galėtų būti varomas vandeniliu, galvojama nuo 2020 metų.
„Mums idėja kilo 2020 metų pabaigoje, kai pradėjome galvoti apie žaliąjį uostą. Kai turėjome išvadą, kad galėsime gaminti vandenilį, mes supratome, kad reikia ir šio produkto vartotojo.
Šis laivas iš pradžių buvo užsakytas kaip elektrinis, bet mes labai greitai persiorientavome ir radome galimybių įrengti jame vandenilio celes“, – žurnalistams pasakojo A. Latakas.
Anot jo, naujos technologijos diegimas padidino laivo statybos kaštus, tačiau bus siekiama, kad investicija atsipirktų, nors suprantama, kad ateities sprendimai nėra pigūs.
„Tai gana brangi investicija, reikia galvoti, kad ji atsipirktų. Bet, iš kitos pusės, žalumas kainuoja“, – sakė A. Latakas.
Transporto inovacijų asociacijos vadovė R. Andziukevičiūtė-Buzė sako, kad neįsigilinus į projektą negali vertinti jo atsiperkamumo, tačiau ji mano, kad tai pasiekti būtų iššūkis.
„Negaliu vertinti, ar tai bus komerciškai sėkmingas projektas, nes nesu į jį įsigilinusi. Iššūkis, matyt, ir bus, kaip tokį laivą padaryti ne baisiai nuostolingą, o daugiau mažiau logišką. Atskiras klausimas – iš kur vandenilis“, – kalbėjo R. Andziukevičiūtė-Buzė.
Vandenilį ruošiasi gaminti pats Klaipėdos uostas – jame iki 2026 metų planuojama įrengti dviejų megavatų galios elektrolizerį, kuriame per metus būtų galima pagaminti apie pusę milijono kubinių metrų vandenilio.
Praėjusią savaitę Klaipėdos uostas taip pat paskelbė konkursą vandenilio pildymo punkto įrengimo darbams.
Tikisi praminti naujus kelius pasaulyje
Statomo laivo tipas – tanklaivis, nors ir labai mažas, bet jis bus pirmas varomas vandeniliu pasaulyje, sakė A. Latakas.
Pasak uosto vadovo, įregistruoti tokią naujovę užtrunka ne trumpiau nei pastatyti.
„Bent registre tanklaivio, varomo vandeniliu, nėra. Mums gana sunku ir daug laiko užtrunka įtraukti tokį laivą į registrą, nes registrų bendrovės turi atlikti labai daug patikrinimų, kad laivas atitiktų įvairius standartus“, – sakė A. Latakas.
Jis tikisi, kad įregistravus užbaigtą laivą jis bus pavyzdinis panašiems projektams.
„Kai jis jau bus registre, matyt, būsime pramynę tam tikrą kelią ir po mūsų bus lengviau kitiems tiek vandenilio gamyboje Lietuvoje, tiek statant tokius laivus“, – teigė A. Latakas.
VLG vadovas A. Šileika mano, kad ateityje tokių laivų bus statoma daugiau, o patirties įgijusi Klaipėdos įmonė turės pranašumą pasaulinėse rinkose.
„Manau, kad paklausa tikrai augs, nes matome, kad aplinkosauga, tvarumas įgyja visai kitą reikšmę pasaulyje ir tokios patirties įgijimas, tikimės, atvers plačiai vartus į naujas rinkas, į naujų laivų tipus, kas, labai tikiuosi, pasitarnaus mums“, – kalbėjo laivų statyklos vadovas.
Panašiai galvoja ir susisiekimo ministras M. Skuodis.
„Įmonės sako, kad vandenilio technologiją laive jos diegs pirmą kartą savo istorijoje. O tai išbandžiusios, natūralu, kad tuos produktus galės siūlyti visai pasaulinei rinkai. Jos jau kalbės ne tik teoriškai – kad gali padaryti, bet ir galės parodyti konkretų produktą, kuris buvo pagamintas čia“, – teigė M. Skuodis.
Pramonininkų asociacijos vadovas V. Janulevičius sako, kad pionieriams žinios gali kainuoti brangiau, bet jos suteiks pranašumą ateityje.
„Pirmieji padarę mes, aišku, susirinksime ir visus „guzus“, bet bent jau žinosime, kokių klaidų ateityje nedaryti“, – „Vakarų ekspresui“ sakė LPK prezidentas.
Jis ragina tokį projektą vertinti plačiau ir įžvelgti didesnes naudas.
„Mums labai svarbu suvokti, kiek tai apsimoka ekonomiškai. Ką tai duoda? Laivai be mazuto, be dyzelino galėtų būti varomi vandeniliu, kai jis išgaunamas iš elektros. O kai mes turėsime jūrinį vėjo jėgainių parką su pigesne elektra ilguoju laikotarpiu ir atsinaujinančia energetika, žaliąjį metanolį bus galima versti į sintetinį kurą, kuriuo teoriškai gali skristi ir lėktuvai.
Lietuva 2022 metais iškastiniam kurui pirkti iš trečiųjų šalių išleido septynis milijardus eurų, tai įsivaizduokite – mums tie pinigai liktų, mes turėtume visai kitus savo privalumus“, – vardijo pramonininkų atstovas.
Laivą žada laiku
Iki 400 kubinių metrų skystų atliekų iš Klaipėdos uoste sustojusių laivų galintį surinkti 42 metrų ilgio tanklaivį planuojama pradėti naudoti 2025-ųjų spalį.
VLG vadovas A. Šileika sako, kad statybos vyksta pagal planą ir neturėtų vėluoti.
„Viskas vyksta laiku, galime garantuoti, kad savo įsipareigojimus įvykdysime laiku, neturime jokių abejonių, kontraktai pasirašyti, įsipareigojimai priimti. Juolab kad atsakomybė, kad laivą statai Lietuvai, laivą užsakiusi kompanija yra šalia“, – teigė A. Šileika.
Uosto vadovas A. Latakas sako, kad pagrindinis šio laivo pranašumas bus iki pusantros paros nepertraukiama eksploatacija.
„Daug privalumų yra. Vandeniliu varomas laivas daug ilgiau gali išbūti darbe, šis laivas turi dirbti 24 valandas per parą, o elektrinis laivas turi krautis kas šešias-aštuonias valandas. O šis laivas galės plaukti pusantros paros negrįždamas į krantą krautis“, – teigė jis.
Šiuo metu direkcija perka atliekų šalinimo paslaugą – jų atsisakyti nežadama ir pradėjus naudoti naują laivą, kuris darbus turėtų atlikti kokybiškiau.
„Mes nenorime nieko eliminuoti iš rinkos, bet šiandien paslauga nėra visais atvejais gera, ne visada mes esame ja patenkinti, ne visada ji kokybiška, paslaugą teikia labai mažai rangovų, o uostas be atliekų surinkimo negali funkcionuoti, nes į uostą be tokios paslaugos laivai paprasčiausiai neplauktų, nes laivai turi prievolę atiduoti atliekas, jeigu yra toks poreikis.
Norėdami visą šį servisą pagerinti, būti patrauklesni geriau teikiant paslaugą nusprendėme, kad mums reikia investuoti“, – pasakojo A. Latakas.
Pagal galiojančias taisykles atplaukę ir prieš išplaukdami iš Klaipėdos uosto laivai privalo pristatyti atliekas į uosto priėmimo įrenginius. Nauju laivu jos bus transportuojamos ir perduodamos į krante esančius valymo įrenginius. Planuojama, kad laivas dirbs nepertraukiamai.
