Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Burlaiviai plaukia iš Lietuvos – Švedijos uostai ir pigesni, ir patrauklesni

Stulbinančiai populiarėjantis buriavimas Lietuvai netrukus, atrodo, pelnys, buriuotojų šalies vardą. Pramoginių laivų skaičius šalyje netrukus pasieks 70 tūkstančių, o laivavedžio teises kasmet įsigyja keli šimtai asmenų. Tačiau išlaikyti pramoginį laivą Lietuvoje, pasirodo, yra gerokai brangiau, nei ypač dideliais mokesčiais garsėjančioje Švedijoje. Dėl šių priežasčių lietuviai savo laivus dažnai ir švartuoja ne savo šalies, o Švedijos uosteliuose.
Vasaros regatos sezonas prasideda
Vasaros regatos sezonas prasideda / Organizatorių nuotr.

Švedijos uostai jachtoms svetingesni

Kad Švedijoje išlaikyti pramoginį laivą pigiau, patvirtino ir Lietuvos buriuotojų sąjungos techninės komisijos pirmininkas Stanislovas Butkevičius. Ten, pasirodo, viskas gerokai paprasčiau. Laivui nereikia techninės apžiūros, nėra ir jokių registracijos procedūrų.

Gilias buriavimo tradicijas turinčioje Švedijoje jachtų savininkams nešauna į galvą jūron išplaukti techniškai netvarkingu laivu. 

„Ilgametes buriavimo tradicijas turinčioje Švedijoje laivų savininkai yra labai sąmoningi.

Draudimo  kompanijos juos įpareigoja viskuo pasirūpinti patiems. Jei bus bent mažiausias kabliukas, nelaimės ar incidento atveju laivo savininkas negaus jokių išmokų ir už bet kokią specialiųjų tarnybų pagalbą turės susimokėti pats. Todėl visos jachtos ten idealiai tvarkingos“, – pasakojo S.Butkevičius.

Lietuvos  kainos kandžiojasi

Švediška  tvarka nesnaudžia pasinaudoti ir jachtų įsigeidę lietuviai. Kad išvengtų papildomų mokesčių ir biurokratinių procedūrų, jie Švedijoje pirktas jachtas ten ir palieka.

Vienintelis nepatogumas – ribotas terminas, kurį toks laivas gali praleisti atplaukęs į Lietuvą, kur neregistruota jachta negali užsibūti ilgiau kaip pusę metų.

Naujai pastatytų jachtų savininkams tenka kalnus nuversti, kad jos būtų įtraukos į Lietuvos laivų registrą. 

Lietuviai Švedijoje susižavi ir mažesnėmis išlaidomis pramoginių laivų išlaikymui bei aptarnavimui.

„Ten laivų daug, tad ir kainos laikosi patrauklesnės nei Lietuvoje. Iš patirties galiu sakyti, kad laivo aptarnavimo mokesčiai tikrai nėra didesni nei Lietuvoje. Kokiame Švedijos jachtų uostelyje prišvartuoto laivo išlaikymas kartais kainuoja  net pigiau, nei Lietuvoje“, – pasakojo jachtos „Lietuva“ kapitonas Osvaldas Kudzevičius.

Naujutėlaitės lietuvių jachtos lieka neregistruotos

Lietuvoje registruoti savo laivų neskuba ne tik padėvėtų pramoginių laivų savininkai, bet ir naujutėlaičių jachtų pirkėjai. Norėdami jas  įtraukti į Lietuvos laivų registrą, savininkai privalo nuversti kalnus.

Lietuvoje neregistruotas laivas mūsų šalies vandenyse negali užsibūti ilgiau, nei pusę metų. 

„Jau kurį laiką diskutuojame su Saugios laivybos administracija, kad Lietuva taiko tikrai per griežtus reikalavimus.

Pavyzdžiui, jei lietuvis nusipirko naują jachtą Prancūzijos gamykloje ir nori ją užregistruoti Lietuvoje, privalo nuskraidinti už savo ponigus į Prancūzijos Lietuvos valdininką – techninės komisijos inspektorių.

Jis įvertina, ar laivas atitinka visus reikalavimus ir išduota techninės apžiūros taloną. Jo  ir nuosavybės  dokumentų pagrindu laivas įtraukiamas į Lietuvos laivų registrą“, –  Lietuvoje galiojančią tvarką išdėstė S. Butkevičius.

Pasak inspektoriaus, daugelis naujų laivų savininkų spjauna į tokią griežtą tvarką ir savo jachtas įkurdina užsienio mažųjų laivelių uostuose, kur niekam nerūpi, į kokį registrą laivas įtrauktas. Normalioje šalyje užtenka duomenų, kam jachta priklauso.  

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais