„Mes esame arti susitarimo. Bet yra trys esminiai dalykai, ko norėtų Lietuva ir dėl ko yra tariamasi: tai mokesčiai, darbo vietos, kad Lietuvos kompanijos galėtų dirbti, ir trečias aspektas, kad ta linija, kuri jau pastatyta nuo Lenkijos iki Kauno, nerūdytų, o duotų pelno“, – sakė D.Budrys.
B.Rubesa dienraščiui teigė, jog planas dėl to, kad PVM už atliekamus darbus liktų toje šalyje, kur jie atliekami, seniai rastas, tik Lietuva atsisako jį priimti. Anot jos, šiam klausimui Lietuvoje ir Estijoje būtų įsteigti „RB Rail“ filialai, kurie garantuotų, kad PVM liktų kiekvienoje šalyje, būtų lygybės principas.
BNS jau rašė, kad Europos Parlamento Turizmo ir transporto komiteto pirmininkas Michaelas Crameris praėjusią savaitę įspėjo, jog trys Baltijos šalys gali prarasti Europos Sąjungos „RailBaltica“ projektui skirtas lėšas, jeigu ir toliau nesutars dėl šio projekto įgyvendinimo.
Baltijos šalys ilgai nesutarė, kaip turėtų būti skirstomas pridėtinės vertės mokestis (PVM) už „Rail Baltica“ darbus. Lietuva siekė, kad PVM liktų toje šalyje, kurioje atliekami darbai, o ne Latvijoje, kur įkurta bendra įmonė „RB Rail“. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai liepą pasirašė susitarimą dėl PVM skirstymo, tačiau dėl galutinės finansavimo schemos šalys nesutaria.
Baltijos šalys taip pat nesutaria, kaip turėtų būti skiriami „RB Rail“ valdybos nariai. Lietuva nori, kad iš kiekvienos šalies bendrovėje būtų po vieną valdybos narį, o B.Rubesa siūlo, jog valdybos nariai būtų renkami konkurso būdu.
