Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2014 11 25 /17:06

Dalia Grybauskaitė patarė Rusijos smūgį gavusiems Lietuvos vežėjams dirbti kitur

Krovinių pervežimu užsiimantys verslininkai jau skambina pavojaus varpais. Rusijos muitininkai stabdo ne tik vilkikus lietuviškais numeriais, bet visus automobilius, kurie yra susiję su Lietuva. Oficialių paaiškinimų nėra, tačiau iš Maskvos sklinda žinia, kad tai susiję su prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymu apie Rusiją kaip teroristinę valstybę. Šalies vadovė pareiškė, kad tai ne tik Lietuvos, bet visos Europos Sąjungos problema, o verslininkai turėtų rinktis – prisiimti visą riziką ar ieškoti naujų rinkų.
Krovinys perkrautas į vilkiką su rusiškais numeriais.
„Sempresta“ krovinys buvo perkrautas į vilkiką su rusiškais numeriais. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Antradienio rytą vien Latvijos ir Rusijos pasienyje buvo įstrigę apie šimtas vilkikų, kurie vienaip ar kitaip susiję su Lietuva. Didžioji dalis vilkikų yra su lietuviškais numeriais, tačiau stabdomi net Rusijos verslininkų vilkikai – būtent tie, kuriuos vairuoja Lietuvos piliečiai. 

„Pagal mūsų turimą informaciją, Rusijos muitininkams yra įsakyta tikrinti viską, kas susiję su Lietuva. Viskas, kas yra lietuviška, dabar yra laikoma rizikos faktoriumi“, – portalui 15min.lt sakė asociacijos „Linava“ viceprezidentas Julius Misiūnas.

Tai reiškia, kad prie Rusijos sienos sustojo ne tik Lietuvos vežėjų automobiliai. Taip pat ir Lietuvos gamintojų produkcija, mūsų šalies piliečių vairuojami automobiliai, net kroviniai, kurie buvo pakrauti lietuviškuose terminaluose. 

„Oficialaus paaiškinimo mes nesame gavę ir, greičiausiai, negausime. Gal jie bandys aiškinti, kad Lietuvos vežėjai yra nesąžiningi“, – kalbėjo „Linavos“ atstovas J.Misiūnas.

Latvijos ir Estijos verslininkai su tokiomis problemomis bet kol kas nesusiduria. Priešingai,  jie perima lietuvių krovinius, gabenamus į Rusiją. Apie tai skaitykite čia.

Lietuvos verslininkai pasakojo, kad ši situacija gali būti susijusi su prezidentės D.Grybauskaitės pareiškimu.

„Ukraina šiandien kovoja už visos Europos taiką, už visus mus. Jeigu teroristinė valstybė, kuri vykdo atvirą agresiją prieš savo kaimynę, nebus sustabdyta, ta agresija gali išplisti Europoje ir toliau“, – praėjusį penktadienį, likus parai iki lietuviškų vilikų embargo, LRT radijui sakė prezidentė. Tą pačią frazę pakartojo ir susitikusi su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Apie tai skaitykite čia.

Papildyta 17.06 val.: Pateikė oficialų atsakymą

Rusijos pasieniečiai Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) pateikė oficialų atsakymą dėl padėties kontrolės punktuose su Lietuva – nesklandumų priežastis esą yra muitinės procedūros.

Sienos su Lietuva įgaliotinio pavaduotojo Sergejaus Pyršovo pasirašytame rašte nurodoma, kad ilgesnis automobilių, vykstančių iš Lietuvos į Rusiją, patikros laikas yra susijęs su muitinės procedūromis. Kokios tai yra procedūros, atsakyme neminima.

Pasak Rusijos pasieniečių, asmenų ir automobilių pasienio tikrinimo tvarka nėra pasikeitusi.

Rusijos pusė, teigiama šios šalies pareigūnų rašte Lietuvos VSAT, stengiasi normalizuoti situaciją kontrolės punktuose ir sudaryti palankias sąlygas asmenims vykti per Rusijos ir Lietuvos sieną.

Papildyta 16.52 val. Ragina nedramatizuoti situacijos

Vienos didžiausių Lietuvos krovinių gabenimo bei ekspedijavimo bendrovių „Transimeksa“ vadovas sako, kad lietuviškų krovinių vežimo į Rusiją ribojimo pasekmės matysis po poros savaičių. Darius Vyšniauskas ragina nekelti panikos, nes panašūs ribojimai iš Rusijos yra dažni.

Padėties nedramatizuoti ragina ir Klaipėdos krovinių gabenimo bendrovės „Vitransa“ vadovas.

„Mūsų versle prognozuoti yra nedėkingas reikalas, manau, kad pamatysime per kelias savaites. Gal čia tokios panikos neverta kelti“, – BNS sakė „Transimeksos“ vadovas.

Jo teigimu, apribojimai įmonei kol kas daro nedidelę įtaką, tačiau ji yra tam pasiruošusi, nes Rusija yra nenuspėjama.

Mūsų versle prognozuoti yra nedėkingas reikalas, manau, kad pamatysime per kelias savaites. Gal čia tokios panikos neverta kelti

„Rusiją mes visą laiką vertiname kaip atskirą šalį. Jeigu dirbi ten, reikia būti pasiruošus kitus sprendimus. Pastaruosius 15 metų buvo vienokie ar kitokie ribojimai. Tie atsarginiai planai ne visada suveikia ir juos taikyti kainuoja, bet verslo jie nestabdo“, – kalbėjo D.Vyšniauskas.

„Vitransos“ direktorius Vidas Augaitis mano, kad po poros savaičių ribojimai turėtų būti atšaukti, o per šį laiką tik nedidelė dalis klientų gali atsisakyti jų paslaugų. Be to, V.Augaitis sako, kad dirbant su Rusijos rinka, panašios situacijos gali susiklostyti bet kada, todėl nereikėtų pulti į paniką.

„Tai, be abejo, atsilieps vežėjų verslui. Vežėjai patiria nuostolius, o užsakovai labai giliai susimąstę, ar naudotis Lietuvos vežėjų paslaugomis. (...) Aš nedramatizuoju tos situacijos (...) Nebus taip, kad niekas nesamdys Lietuvos vežėjų. Visi supranta tokią situaciją ir kai kurie užsakovai tiesiog nusprendžia palaukti, kol situacija susitvarkys“, – BNS aiškino V.Augaitis.

Papildyta 13.10 D.Grybauskaitė: Lietuvos verslininkai turi rinktis

Antradienį viešėdama Klaipėdoje prezidentė D.Grybauskaitė teigė, kad naujos Rusijos sankcijos Lietuvos vežėjams yra ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos problema. Todėl situaciją turi spręsti visa ES, ne tik mūsų šalis.

„Šiandien, kiek girdėjau, yra oficialus Rusijos muitinės pareiškimas, kad neva per Lietuvą yra gabenama europinė kontrabanda. Tai jau yra kaltinimas visai Europai. Tai jau visos Europos problema ir Europa ją turės spręsti“, – pareiškė valstybės vadovė.

Lauros Sėlenienės nuotr./Klaipėdos universiteto studijos keliasi į atvirą jūrą. Naujutėlaičiam moksliniam laivui oficialiai suteiktas „Minties“ vardas.  2014 m. lapkričio 25 d.
Lauros Sėlenienės nuotr./Dalia Grybauskaitė Klaipėdoje.

Mes žinome, kad Rusija kol kas yra nepatikima ekonominė partnerė, todėl verslas turi apsispręsti – ar rizikuoti ir prisiimti visą riziką, ar vis tik diversifikuoti savo veiklą ir ieškoti naujų rinkų.

Paklausta, ar ši problema kilo ne dėl žodžių, kad Rusija yra teroristinė valstybė, D.Grybauskaitė atsakė: „Mes esame patyrę jau daug panašaus pobūdžio blokadų. Be jokios abejonės, visos tos blokados turi politinę potekstę. Prieš metus turėjome prieš Lietuvą nutaikytas sankcijas, kai Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai. Šią vasarą sankcijos buvo pritaikytos visai Europai.

Taigi tai išties politinės problemos, kurios šiuo metu susidaro dėl to, kad Rusija tapo agresyvia, neprognozuojama valstybe ir mūsų verslas turi labai rimtai pasverti. Mes žinome, kad Rusija kol kas yra nepatikima ekonominė partnerė, todėl verslas turi apsispręsti – ar rizikuoti ir prisiimti visą riziką, ar vis tik diversifikuoti savo veiklą ir ieškoti naujų rinkų“.

Rusai verslininką įspėjo iš anksto

Penktadienio vakarą sostinės bendrovės „Sempresta“ vadovas Viktoras Uleckis sulaukė skambučio iš Maskvos. Paskambino verslo partneriai rusai – vilnietis užsiima krovinių pervežimu į kaimyninę šalį.

Šeštadienį vienas mano vilkikas turėjo išvažiuoti į Maskvą, bet man paskambino ir pasakė, kad nevažiuotume, nes vis tiek muitininkai nepraleis, – pasakojo V.Uleckis. 

„Šeštadienį vienas mano vilkikas turėjo išvažiuoti į Maskvą, bet man paskambino ir pasakė, kad nevažiuotume, nes vis tiek muitininkai nepraleis. Mano užsakovai gavo informacijos iš muitinės Maskvoje, kad lietuviški vilkikai bus nepraleidžiami“, – pasakojo V.Uleckis. 

„Man pasakė, kad laukčiau iki antradienio, o tada jie atsiųs vilkiką rusiškais numeriais ir reikės perkrauti krovinį“, – sakė bendrovės „Sempresta“ vadovas. Tikimasi, kad tai padės prekes pristatyti laiku.

Krovinių pervežimo versle vilnietis V.Uleckis dirba nuo 2001 metų. Visą tą laiką – Rusijos rinkoje. Remdamasis savo patirtimi jis sako, kad lietuviškų krovinių embargo priežastys yra politinės.

„Oficialiai gali būti daug kas kalbama, bet iš patirties žinau, kad tai yra susiję su politika. Teigti negaliu, tačiau pagal informaciją, kurią turiu, toks įsakymas buvo duotas po mūsų prezidentės pasisakymų“, – aiškino V.Uleckis. 

Teigti negaliu, tačiau pagal informaciją, kurią turiu, toks įsakymas buvo duotas po mūsų prezidentės pasisakymų, – aiškino V.Uleckis. 

Paklaustas, ar turi galvoje šalies vadovės pasisakymą, kad Rusija turi visus teroristinės valstybės požymius, verslininkas atsakė: „Taip.“

Skaičiuoja nuostolius

Antradienio rytą krovinys, kurį vilniečių bendrovė „Sempresta“ turėjo gabenti į Maskvą, buvo perkrautas į vilkiką su rusiškais numeriais. Verslininkas apskaičiavo, kad vien šiandien jis neteko apie 1,8 tūkst. eurų. 

Dar tiek pat pinigų neteks, jei lietuviškų krovinių embargas nesibaigs iki ketvirtadienio – tada į Maskvą turėtų išvažiuoti dar vienas vilkikas.

„Tiksliai apskaičiuoti nuostolių yra neįmanoma. Kai panaši situacija buvo praėjusiais metais, tai per du mėnesius netekau apie 30 tūkst. litų. Manau, kad dabar bus taip pat. O dar visai neseniai atrodė, kad pavyks iki Naujųjų metų ištverti be tokių dalykų“, – sakė verslininkas V.Uleckis.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Pasienio ruože
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Pasienio ruože

Tiksliai suskaičiuoti nuostolių yra neįmanoma. Kai panaši situacija buvo praėjusiais metais, tai per du mėnesius netekau apie 30 tūkst. litų, – sakė verslininkas V.Uleckis.

„Linavos“ viceprezidentas J.Misiūnas taip pat sakė, kad nuostolius skaičiuoti dar yra anksti. Nėra tiksliai žinoma, kiek tęsis lietuviškų krovinių embargas, kiek lietuviškų vilkikų sustos Rusijos pasienyje, kiek verslininkų jau dabar neteko užsakymų.

„Reikia suprasti, kad nuostoliai susiję ne tik su kroviniais. Verslininkai turi mokėti pinigus vairuotojams, kurie dabar stovi eilėse, degina degalus, kad pasišildytų, valgo. Galima sakyti taip, kad Lietuvos vežėjų nuostoliai bus labai dideli“, – sakė J.Misiūnas.

„Kruopščiai“ tikrina

Su Lietuva susiję vilkikai nėra nepraleidžiami – tiesiog juos labai kruopščiai tikrina rusų muitininkai. Vienas automobilis yra krapštomas apie 7-8 valandas. 

„Jeigu šiuo metu eilėje yra šimtas vilkikų, tai juos praleis per kokias 2-3 savaites. Verslininkams tai yra katastrofa, niekas nenorės su mumis dirbti“, – kalbėjo „Linavos“ atstovas J.Misiūnas. 

Šiuo metu eilėje yra šimtas vilkikų, tai juos praleis per kokias 2-3 savaites. Verslininkams tai yra katastrofa, – kalbėjo „Linavos“ atstovas J.Misiūnas. 

Bendrovės „Sempresta“ vadovas V.Uleckis paaiškino, kad net kirtus Rusijos pasienį, problemos, matyt, neišnyktų. 

„Tarkime, jei mes nugabentume krovinį į Maskvą, tai terminale mus vėl tikrintų rusų muitininkai. O tai gali tęstis 4-5 dienas. Joks užsakovas nesutiks su tokiomis sąlygomis ir ieškosis kito vežėjo.

Lengviau yra tiems, kurie į Rusiją gabena įrenginius arba vienos rūšies prekes. Pavyzdžiui, obuolius arba gėles. Tokius krovinius tikrina trumpiau ir gal dar įmanoma kažkaip išsisukti. Tačiau mes vežame rinktinį krovinį, ten yra tūkstančiai detalių, kurios turi skirtingus kodus. Tokie patikrinimai gali tęsti labai ilgai“, – aiškino verslininkas V.Uleckis.

Į Vakarus pasukti yra sudėtinga

Bendrovės „Sempresta“ vadovas aiškino, kad verslo perkėlimas į Vakarų rinkas būtų labai sudėtingas. Tam reikia ir investicijų, ir pažinčių. 

„Šiuo metu aš turiu tris veikiančius vilkikus. Visi jie yra autotraukiniai, o tokio dydžio automobilių Vakaruose nereikia, ten važiuoja puspriekabės. Be to, norint dirbti Europos Sąjungos šalyse, reikia atitikti standartus. Todėl perorientuoti verslą nėra taip paprasta“, – sakė V.Uleckis. 

Ir tai dar ne viskas. Verslininkas teigė, kad didžiąją dalį sėkmės nulemia pažintys, o Vakarų rinkos jis nepažįsta.

„Šitame versle esu nuo 2001 metų, todėl Rusijoje jau turiu patirties, pažinčių, turiu rinko savo vietą. Jeigu pasukčiau į Europos Sąjungą, tai būtų labai sunku įsitvirtinti. Nėra taip, kad mūsų ten kas nors laukia išskėstomis rankomis“, – aiškino vilnietis.

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos