Apie gerąją praktiką – pranešimai latviams ir estams
Lietuvos praktiką tiesiant greitojo geležinkelio vėžę jau ne kartą užsienyje yra pristatęs „Rail Baltica“ techninės veiklos vadovas Evaldas Katkus – skaityti pranešimai Estijos įgyvendinančioje bendrovėje „Rail Baltic Estonia“, Talino technikos universitete, už „Rail Baltica“ statybą Latvijoje atsakingoje bendrovėje „Eiropas dzelzceļa līnijas“, taip pat – inžinierių draugijose ir privačioms kompanijoms, o netrukus gerąja patirtimi planuojama pasidalinti ir Rygos technikos universitete.
Europos šalys domisi „Rail Baltica“ komandos gerąja praktika apie Lietuvoje vykdomus darbus, susijusius su geotechninės stebėsenos reikalavimais ir įgyvendinimu.
„Rail Baltica“ valdymo vadovas Justas Vyžintas pasakojo, kad nemažai Europos regionų turi ilgametę patirtį geotechninėje stebėsenoje, kurią augino diegdama priemones didžiausius iššūkius keliančiose vietovėse.
„Kiekvieno regiono unikalios inžinerinės geologinės sąlygos priverčia individualizuoti taikomus geotechninės stebėsenos metodus, tad regionų patirtys tam tikra prasme tampa unikalios ir nebūtinai arba tik dalinai pritaikomos kitur.
Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, iki šiol turėjo kuklią patirtį geotechninėje stebėsenoje, todėl tokio plataus masto geotechninės stebėsenos diegimas „Rail Baltica“ projekte paverčia mūsų darbą išskirtiniu, įdomiu ir naujovišku. Praktinių žinių perdavimas (know-how) – svarbi mūsų komandos narių veikla, kuria jie garsina projektą ir Lietuvą“, – sakė J. Vyžintas.
Stebimi parametrai padės užtikrinti konstrukcijų saugumą ir prognozuoti ateityje vyksiančius procesus.
Visos „Rail Baltica“ konstrukcijos – sankasų, iškasų, struktūrų ir pagrindų būklė – bus stebimos. Stebimi parametrai padės užtikrinti konstrukcijų saugumą ir prognozuoti ateityje vyksiančius procesus, pavyzdžiui, galimas deformacijas.
Keliaujant – maksimalus saugumas
Statant vieną didžiausių infrastruktūros projektų neatsiejamos ir pagrindinės geležinkelio posistemės: elektros energijos (ENE) bei eismo kontrolės, valdymo ir signalizacijos (CCS).
Eismo kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemę sudaro visos šiuolaikinės saugumo sistemos, kurios reikalingos užtikrinti saugų greitųjų traukinių eismą važiuojant 249 km/h greičiu.
Elektros energijos posistemė užtikrins, kad visa greitojo geležinkelio trasa galėtų kursuoti greitieji bei krovininiai traukiniai, o tam numatoma naudoti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių pagamintą elektros energiją.
Greitieji traukiniai turės galimybę pilnai įsilieti į Europos greitųjų traukinių tinklą bei užtikrinti maksimalų saugumą.
„Svarbiausios „Rail Baltica“ saugumo sistemos paremtos Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) nuostatomis. Įsidiegus tokias sistemas kaip būsimą geležinkelių judriojo ryšio sistemą FRMCS, kuri veiks 5G tarptautinio belaidžio standarto ryšio pagrindu, antro lygio automatizuotą Europos traukinių kontrolės sistemą ETCS L2, greitieji traukiniai turės galimybę pilnai įsilieti į Europos greitųjų traukinių tinklą bei užtikrinti maksimalų saugumą“, – kalbėjo „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.
Kokybės kontrolė
2024 metais sankasa ir inžineriniai statiniai statyti 29,2 km ruože Jonavos rajone. Kitais metais sankasos statyba jau apims 114 km ruožą. Rangovams vykdant statybos darbus, „Rail Baltica“ komanda Lietuvoje vertina statybos kokybę.
„Galima išskirti, kad vadovaujamės aukščiausiais kokybės reikalavimų kriterijais – rangovams esame iškėlę aukštą kartelę. Tiek statant naują infrastruktūrą, tiek prižiūrint esamą, jaučiame atsakomybę už eismo ir keleivių saugą. Europos Sąjunga taip pat nustato griežtus kokybės standartus, kad mūsų geležinkelių sistemos būtų ne tik saugios, bet ir sąveikios įvairiose šalyse“, – teigė „Rail Baltica“ statančios bendrovės „LTG Infra“ vadovas.
Notifikuotosios įstaigos (angl. NoBo) peržiūri techninius dokumentus ir atlieka kokybės auditą – užtikrina, kad visi geležinkelių komponentai bei sistemos atitiktų Europos standartus. Vertinimo įstaigos (AsBo) dėmesį skiria geležinkelių projektų saugos ir rizikos valdymo procesams.
„Įgyvendinant tarptautinį greitojo geležinkelio projektą nedarome kompromisų – laikomės aukščiausių projektavimo ir rangos standartų bei kokybės reikalavimų. Jų laikydamiesi, atlikdami kokybės patikrinimus su rangovais užtikriname, kad Europos greitieji geležinkeliai būtų vieni saugiausių ir patikimiausių pasaulyje“, – sakė projekto valdymo vadovas J. Vyžintas.
Nuo medžiagų iki aplinkosaugos
Gruodį į Lietuvą atvežti pirmieji pabėgiai, pagaminti specialiai „Rail Baltica“ projektui. Lenkijos bendrovė „Track Tec“ greitojo geležinkelio vėžei pagamino specializuotus betoninius pabėgius, atitinkančius aukštus reikalavimus.
Pabėgiai skirti mišriam traukinių eismui, įskaitant greituosius keleivinius traukinius, intermodalinius krovininius traukinius ir sunkiuosius krovininius traukinius, kuriais bus transportuojami nestandartiniai kroviniai ir karinė įranga.
Numatyta, kad pabėgiai turi atlaikyti iki 25 tonų ašinę apkrovą – vieną didžiausių Europoje.
Numatyta, kad pabėgiai turi atlaikyti iki 25 tonų ašinę apkrovą – vieną didžiausių Europoje.
Tiesiant modernią infrastruktūrą daug dėmesio skiriama ir naujausiems aplinkosaugos reikalavimams.
Pavyzdžiui, „Rail Baltica“ tilto per Nerį statybose darbai Neries upės apsaugos zonoje nebus vykdomi žuvų migracijos ir neršto metu, projektuojant tiltą atsisakyta invazinių sprendimų upės vagoje.
Bioįvairovės apsauga – vienas kertinių „Rail Baltica“ aplinkosaugos aspektų, įtvirtintų šiemet parengtoje globalioje „Rail Baltica“ Tvarumo studijoje.
