Rugpjūtį paskelbtos, o trečiadienį įsigaliojusios sankcijos taikomos Jungtinių Valstijų subjektams ir sandoriams JAV doleriais – taigi nors jos tiesiogiai neįpareigoja Lietuvos subjektų, bankai po šios dienos gali nuspręsti neaptarnauti sandorių.
Seime paaiškėjo, kad, artėjant sankcijų įsigaliojimui, lietuviai paėmė avansą iš Baltarusijos režimo atstovų. „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška teigė, kad paskutinysis mokėjimas užtikrina pervežimus gruodį, tačiau pridūrė, kad pervežimas gali tęstis ir dalį sausio mėnesio.
O kitame susitikime bendrovės vadovo informacijos išklausęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sako išgirdęs, kad sutartys apmokėtos trims mėnesiams į priekį.
Avansas paimtas lapkritį
„Lapkričio mėnesį“, – Seimo nariams atsakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas M.Bartuška, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko paprašytas patikslinti, kada gautas avansinis mokėjimas.
„Jūs, žinodami, kad yra JAV priimtos sankcijos, priėmėte avansinį pavedimą, ar aš teisingai suprantu? Žinojote, kad yra pritaikytos JAV šiai bendrovei ir priėmėte avansinį pavedimą iš jų <...>, kad prasidėjus sankcijoms jūs ir toliau vežtumėte jų krovinius? Galvoje net netelpa šis dalykas“, – iškart sureagavo M.Majauskas.
Atsakydamas į šią repliką, M.Bartuška aiškino, kad įmonei reikalingas aiškus teisinis kelias. „Mes turime vykdyti sutartį. Jeigu yra politinis tikslas sustabdyti, jis turėtų būti priimtas europiniu lygiu, nacionaliniu lygiu, kuriuo mes galėtume įgyvendinti ir siekti visiškai įgyvendinti valstybės tikslus“, – kalbėjo jis.
Anot jo, apie šį avansinį mokėjimą iškart buvo informuotos Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijos. „Spalio mėnesį mes patys pareikalavome pereiti prie avansinio apmokėjimo. Šiuo metu galime vykdyti operacijas pagal išankstinius apmokėjimus“, – pridūrė įmonės vadovas.
Ilgalaikė sutartis dėl baltarusiškų trąšų gabenimo per Lietuvą pasirašyta 2018 metais, ji galioja iki 2023 metų pabaigos.
„Mes techniškai turime vykdyti operacijas“, – sakė vadovas.
Jis argumentavo, kad įmonė dar prieš kurį laiką gavo JAV iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro (OFAC) išaiškinimą dėl sankcijų – pasak M.Bartuškos, „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartims apribojimai tiesiogiai negalioja. Viena priežasčių – mokėjimai atliekami ne JAV doleriais, bet eurais. Sankcijas netiesiogiai įgyvendina bankai, kurie aptarnauja mokėjimus tarp įmonių. Didelė dalis jų, spėja ekspertai, šių mokėjimų priimti nesiryš, nes rizikuoja prarasti prieigą prie mokėjimų JAV doleriais.
„Tam tikri bankai ir toliau ketina vykdyti operacijas, mes turime informaciją, kad, pavyzdžiui, tarptautinis bankas „Raiffeisen“ ir toliau vykdys operacijas. Vieni bankai priima sprendimus, kad vykdys operacijas, kiti – ne. Baltijos šalyse dauguma bankų priima sprendimus, kad operacijų nevykdys“, – aiškino M.Bartuška.
K.Starkevičius: „Belaruskalij“ apmokėjo už trijų mėnesių tranzitą
Kiek anksčiau trečiadienį ryte „Lietuvos geležinkeliai“ informaciją pateikė Seimo ekonomikos komitetui.
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius po posėdžio 15min sakė, kad apmokėtų užsakymų iš „Belaruskalij“ turi trims mėnesiams į priekį.
„Jie sutartis turi trims mėnesiams į priekį, tai svarbu užtikrinti, kad neatsitiktų taip, kad tos sutartys būtų nutrauktos be pagrindo. Dabartinės ES sankcijos neįpareigoja mūsų nutraukti tų sutarčių. Tai turėtų būti įdėta į ES sankcijų paketą, o to nėra. Jei mes savarankiškai nutrauktume tas sutartis, kurias turime, mūsų valstybė patirtų nuostolius“, – sakė K.Starkevičius.
K.Starkevičius teigė išgirdęs, kad trims mėnesiams į priekį yra apmokėtas būtent krovinių vežimas, tačiau dėl tolesnės ilgalaikės sutarties galiojimo dar bus keliami klausimai.
„Aš galvoju, kad dėl to sprendimus toliau turės priimti Vyriausybė“, – kalbėjo jis.
Paklaustas dėl Lietuvos solidarumo su JAV, kuri įvedė pastarąsias sankcijas „Belaruskalij“, pozicijos, K.Starkevičius sakė, kad solidarumu nebus kompensuoti valstybės nuostoliai, kurie, parlamentaro teigimu, bus didžiuliai.
„Išeitų tikrai gražios sumos. Apyvartos labai didelės – kalio trąšų kaina kilo nuo 200 eurų [už toną], o dabar 600 eurų“, – sakė K.Starkevičius.
Atnaujintais skaičiavimais, nutrūkus „Belaruskalij“ trąšų pervežimui reikėtų kompensuoti apie 49 mln. eurų pajamų praradimus.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė savo ruožtu žurnalistams trečiadienį pareiškė, kad nemato galimybės ilgai tęsti baltarusišką tranzitą, bet konkrečių datų neįvardijo.
„Tikrai be kažkokių konkrečių datų, be konkrečių mėnesių galiu pasakyti, kad nematau galimybės, kad šitas tranzitas galėtų ilgai tęstis“, – bendroje spaudos konferencijoje su kitų Baltijos šalių premjerais Vilniuje trečiadienį sakė I.Šimonytė. Ją cituoja BNS naujienų agentūra.
Sutartį vertins vyriausybinė komisija
Ketvirtadienį Susisiekimo ministras Marius Skuodis paprašė vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos įvertinti bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“ sutartį, pagal kurią per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenamos baltarusiškos trąšos.
Komisijos prašoma įvertinti, ar ši sutartis atitinka nacionalinio saugumo interesus.
Pasak M.Skuodžio, baltarusiškų trąšų vežimas per Lietuvą pagrįstai kelia ne vieną nacionalinio saugumo klausimą, todėl nutarta kreiptis į komisiją, kad sutarties tolesnis įgyvendinimas būtų įvertintas iš esmės.
