Dėl „Oro navigacijos“ darbuotojo kaltės viename aukštyje skridę civiliniai orlaiviai vos išvengė katastrofos tik įsijungus lėktuvų perspėjimo sistemai TCAS. Tai leido orlaiviams skubiai pakeisti aukštį ir nesusidurti. Neigiama, kad darbuotojas galėjo būti neblaivus ar užmigti darbo vietoje.
Atliekami du tyrimai
„Labai griežtai vertiname informaciją apie galimą incidentą ore. Šiuo metu vyksta tyrimas, kurio rezultatai bus analizuojami su atsakingomis institucijoms. Negali būti net menkiausio šešėlio dėl „Oro navigacijos“ sugebėjimo užtikrinti saugumą oro erdvėje", – 15min patvirtino susisiekimas ministras Rokas Masiulis.
Teisingumo ministerijos Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas, Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyriaus vedėjas Laurynas Naujokaitis 15min taip pat patvirtino turimą informaciją ir teigė, kad atliekamas tyrimas.
„Informuoju, kad šiuo metu atliekamas įvykio vertinimas, po kurio bus priimtas sprendimas dėl saugos tyrimo atlikimo/neatlikimo“, – 15min teigė Incidentų tyrimo skyriaus vadovas.
Apie tai, kad oro erdvėje vos nenutiko aviakatastrofa, pripažino ir erdvę prižiūrinti valstybės įmonė „Oro navigacija“.
„Vyksta vidinis tyrimas dėl saugos įvykio, kuris įvyko balandžio 20 d. Regiono skrydžių valdymo centro (RSVC) valdomoje oro erdvėje. Analizuojama, kokių veiksmų minėtu atveju ėmėsi skrydžių vadovai ir minimų trijų lėktuvų pilotai“, – 15min teigė „Oro navigacijos“ atstovas Vytautas Beniušis.
Trys lėktuvai – viename aukštyje
Balandžio 19-osios vakarą į Lietuvą įskridę trys civiliniai orlaiviai tęsė kelionę viename – 11 kilometrų – aukštyje. Lenkų aviakompanija LOT skrido iš Varšuvos į Taliną, turkų bendrovė „Corendon“ suomių poilsiautojus iš Oulu miesto skraidino į Chaniją Kretoje, o Tuniso „Nouvelair“ skrido iš Helsinkio į Monastyro miestą Tunise.
Flightradar24 orlaivių sekimo sistema rodo, kad ties Marijampolės rajonu jų aukštis beveik susivienodino, pavyzdžiui, LOT skrido 11,27 km aukštyje, o priešinga kryptimi skridęs „Nouvelair“ – 11,28 km aukštyje. Maždaug ties Marijampolės rajonu jų oro keliai susikirto.
Oro kontrolės dispečeris tokiu atveju turėjo nurodyti keisti aukštį, tačiau dėl kol kas nežinomų priežasčių tokia informacija galėjo būti neperduota.
15min šaltinis teigė, kad tą šeštadienio vakarą Skrydžių valdymo centre budėjo tik vienas žmogus, kuris esą galėjo užmigti darbo vietoje arba būti neblaivus. Kaip iš tiesų buvo, bus atsakyta pradėjus tyrimą.
Tačiau „Oro navigacijos“ atstovas V.Beniušis tai paneigė ir teigė, kad incidento metu Regiono skrydžių valdymo centre, kurio atsakomybės ribose įvyko incidentas, naktinėje pamainoje dirbo 4 darbuotojai – pamainos viršininkas ir 3 skrydžių vadovai. Pamainos viršininkas yra atsakingas už darbo organizavimą pamainoje.
Taip pat jis neigė, kad darbuotojas galėjo būti neblaivus ar užmigo – tai esą įrodo kontrolės priemonės. "Preliminarus tyrimas rodo, kad incidento metu horizontalus atstumas tarp orlaivių buvo ne mažesnis nei 5 km, vertikalus – ne mažiau kaip 200 metrų", – teigiama komentare.
Apie tyrimą daug nekalba
Oro erdvę prižiūrinčios „Oro navigacijos“ atstovas V.Beniušis tikino, kad „Oro navigacijoje“ įdiegtos kelių lygių saugos priemonės, padedančios užtikrinti skrydžių saugą ir išvengti pavojingų orlaivių suartėjimų.
Tačiau detalių apie tyrimą ir incidentą jis teigė negalintis daugiau suteikti.
„Dėl vykstančio tyrimo pateikti detalesnės informacijos apie įmonės naudojamas skrydžių valdymo sistemų saugos priemones negalime.
Dėl tos pačios priežasties negalime pateikti informacijos ir dėl jūsų minimos TCAS sistemos suveikimo ar nesuveikimo“, – teigiama jo komentare.
Dispečeriai skundžiasi nuolatiniu nuovargiu
15min šaltinis teigė, kad incidentas Lietuvos oro padangėje – nėra atsitiktinumas, nes panašių atvejų daugėja, tik apie juos nepranešama visuomenei.
„Susisiekimo ministerija kartu su „Oro navigacija“ nuslėpė šį labai pavojingą incidentą virš Lietuvos oro erdves“, – teigė šaltinis.
Pasak jo, tai nutiko dėl pervargusio skrydžių vadovo. „Jų yra trūkumas taupymo sumetimais, todėl likusieji dirba viršvalandžius“, – teigė šaltinis.
Teigiama, kad oro kontrolės dispečeriai kenčia nuo didelių krūvių, trūksta darbuotojų, todėl esą tai atsiliepia ir darbo kokybei.
Dar balandžio 8 dieną skrydžių vadovai kreipėsi į Susisiekimo ministrą Roką Masiulį. Laiške teigiama, kad skrydžių vadovų darbo krūvis nuolat auga. Pavyzdžiui, 2017 m. aptarnauta 243 tūkstančiai skrydžių, o 2018 m. – jau 266 tūkstančiai.
„Augant eismui, beveik visuose centruose dirbančių skrydžių vadovų skaičius sumažėjo ir šiuo metu yra jaučiamas žymus trūkumas“, – skundžiasi ministrui.
Jis laiške teigia, esant žmonių trūkumui, pamainos planuojamos su minimaliu galimu žmonių skaičiumi.
„Darbuotojai iškviečiami į darbą dirbti pamainas ne pagal grafiką, skrydžių vadovų darbo krūvis artėja prie maksimalios ribos ir tai gali turėti tiesioginės įtakos oro eismo paslaugų tiekimo kokybei ir skrydžių saugai“, – teigiama laiške.
Dėl padidėjusio darbo krūvio skrydžių vadovai pradėjo jausti ilgalaikio nuovargio pasekmes, padidėjusį streso lygį ir kartu išaugusią įtampą, ministrui skundžiasi asociacijos vadovas ir pabrėžia, kad išaugo aviacinių įvykių skaičius.
Tiesa, „Oro navigacijos“ atstovas V.Beniušis informavo, kad per 2017–2018 m. įvykių, kurių priežastis būtų nuovargis ar skrydžių vadovų trūkumas, nebuvo. 2019 m. I ketvirtį aviacinių įvykių, kurių priežastimi būtų skrydžių vadovų klaidingi veiksmai, taip pat nebuvo.
Dar spręs dėl incidento
Kol kas apie įvykį ir galimą darbuotojo neapdairumą Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyrius viešai neskelbia, nors Teisingumo ministerijos puslapyje viešai skelbiami visi incidentai, kurie nutiko Lietuvos teritorijoje arba užsienyje su Lietuvoje registruotais orlaiviais.
„Vadovaujantis Reglamentu, privaloma atlikti pavojingų incidentų ir avarijų saugos tyrimus. Incidentų saugos tyrimai atliekami tik tuo atveju, jei tikimasi juos atlikus padaryti aviacijos saugai svarbių išvadų. Jei įvykis įvertinamas kaip pavojingas incidentas ar incidentas, kurio saugos tyrimą nuspręsta atlikti, tokia informacija yra skelbiama TM puslapyje“, – teigiama komentare.
Kaltina vadovą nederamu elgesiu
Lietuvos skrydžių vadovai, nuo kurių priklauso oro erdvės saugumas, kaltina „Oro navigacijos“ vadovą Mindaugą Gustį nederamu elgesiu, spaudimu.
„Direktorius atvirai gąsdina darbuotojų atstovus „teismais“, skrydžių vadovus prilygina „alaus gamybos darbuotojams“, „plytelių klijuotojams“, nepatenkintiems buvo siūlyta „važiuoti dirbti į Emyratus“, grasina asmeniškai darbuotojų atstovus skųsti valstybinėms institucijoms dėl „kėsinimosi į strateginę reikšmę turinčio objekto saugumą“, teigia, kad panorėjęs gali pakeisti darbuotojus laikinaisiais“, – teigiama Skrydžių vadovų asociacijos laiške.
Taip pat teigiama, kad skrydžių valdymo centruose vaizdo kameros atsuktos nuo įėjimų į darbo vietas. „Toks įmonės vadovybės elgesys kelia didelį darbuotojų susirūpinimą dėl požiūrio į socialinį dialogą“, – teigiama laiške ministrui.
Beje, dispečeriai reikalauja 36 valandų darbo savaitės, nes esą tiek trunka daugumos Europos valstybių skrydžių vadovų darbo laikas.
2018 m. bendrovės pelnas – 4 mln. eurų.
„Oro navigacija“ problemas mato?
„Socialinis dialogas yra viena iš įmonės vertybių. Nuo 2017 m. vasario, kai pasikeitė įmonės vadovas, įmonės vadovybė reguliariai susitinka su visais įmonės darbuotojais, informuoja apie vykdomus projektus ir įmonės ateities planus“, – teigiama 15min atsiųstame „Oro navigacijos“ komentare.
Tiesa, įmonėje yra sudaryta darbo grupė, kuri „siekia socialinio dialogo“.
Susisiekimo ministras balandžio 19 d. buvo susitikęs su „Oro navigacijos“ darbuotojais bei aptarė susiklosčiusią padėtį įmonės viduje.
