„Jau iš Klaipėdos jūrų uosto visų terminalų maisto produktų negalima nei reeksportuoti, nei eksportuoti, nei importuoti. Pavyzdžiui, JAV per „Klaipėdos Smeltės“ šaldytuvus gabeno paukštienos šlauneles į Rusiją, tai JAV bendrovė gavo nurodymą, kad prašome eksportuoti per kitus uostus, kurie nepriklauso Lietuvai ir kai kurioms kitoms šalims“, – per Vyriausybės valandą Seime tvirtino premjeras.
Anot jo, susidariusi padėtis jau yra aptarta su „Klaipėdos Smeltės“ ir Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovais.
Apie Ukrainos ir Rusijos konflikto pasekmes Lietuvos verslui premjeras teigė diskutavęs ir su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu.
Maisto veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius BNS sakė neturintis tikslios informacijos, o apie Rusijos raginimus tik girdėjęs, tačiau to negalintis patvirtinti.
Nuostoliai dar neaiškūs
„Maisto veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius BNS sakė neturintis tikslios informacijos, o apie Rusijos raginimus tik girdėjęs, tačiau to negalintis patvirtinti.
„Aš girdėjau apie tai, bet kai raštų neturi, negali kalbėti. Aš gandų lygyje nieko negaliu komentuoti“, – BNS sakė J.Milius.
Vėliau žurnalistams A.Butkevičius sakė matęs tuos raštus, bet neįsigilinęs, iš kurios Rusijos institucijos – maisto ir veterinarijos ar vartojų apsaugos tarnybos – jie siųsti.
Anot jo, susidariusi padėtis jau yra aptarta su „Klaipėdos Smeltės“ ir Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovais.
„Dar pasitikslinau vadovų, ar ta informacija teisinga, nes mes jau žodinę informaciją buvom gavę vakar (trečiadienį – BNS). Patvirtino, kad taip. Mes galvojome, kad tik „Klaipėdos Smeltės“ šaldytuvuose laikomi maisto produktai negali būtui eksportuojami, bet čia liečia ir kitus terminalus, esančius Klaipėdos uoste“, – teigė A.Butkevičius.
Premjeras sako, kad apie nuostolius kol kas nėra kalbama ir jokie skaičiai neminimi.
„Klaipėdos Smeltės“ vadovai pripažino, kad krovinys buvo įstrigęs porai dienų. Per šią bendrovę gabenama šaldyta žuvis bei mėsa. Kasmet perkraunama apie 150 tūkst. t tokio tipo krovinių.
„Per Klaipėdos uoste esančius terminalus gabenama daugiau kaip milijonas tonų maisto produktų“, – vėliau Seime žurnalistams sakė premjeras.
Per Klaipėdos uoste esančius terminalus gabenama daugiau kaip milijonas tonų maisto produktų, – vėliau Seime žurnalistams sakė premjeras.
Apie Ukrainos ir Rusijos konflikto pasekmes Lietuvos verslui premjeras teigė diskutavęs ir su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu.
Klaipėdos uostas BNS pranešė, jog pernai perkrauta 2,642 mln. tonų rusiškų krovinių – tai sudarė 7,9 proc. viso uosto krovos.
Pernai Klaipėdos uoste perkrauta apie 33 mln. t krovinių. Daugiausiai – iš Baltarusijos.
Konfliktas – dėl kepenų
Rusijai pretekstu nepasitikėti Lietuvos terminalais Klaipėdoje galėjo tapti incidentas su Vokietijos įmonės į Rusiją siųstu jautienos kepenų kroviniu, kurį gabeno Austrijos įmonė. Rusijos veterinarijos tarnybos atstovas Vasilijus Lavrovskis trečiadienį pareiškė, kad kepenų krovinys buvo falsifikuota produkcija.
Krovinys, neoficialiomis BNS žiniomis, buvo siųstas per Lietuvos bendrovę „VPA Logistics“.
Oficialiuose dokumentuose, tarp Vokietijos ir Austrijos įmonių pavadinimų dokumentuose buvo angliškas žodis for, kuris reiškė, kad tai Vokietijos įmonės gaminiai, skirti Austrijos įmonei. Vokietijos įmonė turi leidimus vežti savo produkciją į Muitų sąjungos šalis – Rusiją, Baltarusiją ir Kazachstaną, o pats krovinys nebuvo nei nelegalus, nei falsifikuotas, BNS anksčiau sakė J.Milius.
Anot jo, Lietuvoje šaldytų maisto produktų pervežimui naudojami terminalai yra visiškai saugūs ir į juos nepatenka nei lietuviška, nei lenkiška kiauliena, todėl nėra jokio pagrindo baimintis afrikinio kiaulių maro užkrato.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdomasis direktorius Haroldas Kovas teigė tik iš žiniasklaidos sužinojo, apie stringančius krovinius Klaipėdos uoste.
Krova nesustojo
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdomasis direktorius Haroldas Kovas teigė tik iš žiniasklaidos sužinojęs, apie stringančius krovinius Klaipėdos uoste. „Mes kaip asociacija komercinių reikalų nesprendžiame, tai yra vidiniai kompanijų reikalai. Ir tarp čia veikiančių kompanijų pakankamai aštri konkurencija. Juk yra net kelios kompanijos, kraunančios trąšas“, – aiškino pašnekovas.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ darbininkai ir toliau krauna baltarusiškus ir rusiškus krovinius: trąšas, žemės ūkio produkciją. „Viskas vyksta pagal planą, jokių trikdžių nėra. Kažkokių raštų taip pat negavome“, – aiškino kompanijos vadovas Aloyzas Kuzmarskis.