2017 m. pradėtą judinti idėją apie naują didžiulį oro uostą tarp Vilniaus ir Kauno pirmiausia nuslopino pandemija, kai keliautojų srautas krito kelis kartus.
Per tą laiką rinkimus laimėjusios partijos suformavo naują Vyriausybę, kurios programoje tokio strateginio objekto nebeliko, o 2022 m. pavasarį paskelbti aviacijos plėtros gairės iki 2030 m. apie tokias statybas taip pat neužsiminė.
Šią savaitę pristatyti konkrečių investicijų į Vilniaus (į plėtrą investuos 180 mln. eurų), Kauno (50 mln. eurų) ir Palangos oro uostus (20 mln. eurų) planai net iki 2053 metų centrinėje Lietuvos dalyje esančio oro uosto viziją galutinai ir ilgam padėjo į stalčių – jeigu ne į šiukšliadėžę.