„Tai tiesiog – (lėšų) švaistymas“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Germainas Belzile'is, išnagrinėjęs dotacijas elektra varomų automobilių pirkimui, kurios yra skiriamos dviejose didžiausiose Kanados Ontarijo ir Kvebeko provincijose ir kurios gali sudaryti net iki trečdalio automobilio kainos, nelygu modelis.
„Šios programos ne tik brangiai kainuoja mokesčių mokėtojams, bet dar turi mažą poveikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimui“, – sakė jis.
Kvebeko vyriausybė siekia, kad iki 2030 metų jos keliuose važinėtų 1 mln. elektrinių arba hibridinių automobilių. Dabar provincijoje jų yra 6 tūkstančiai. Tokius pačius tikslus sau išsikėlė ir Ontarijas.
Pasak G.Belzile'io, tokiu būdu Kvebeke tarša sumažėtų maždaug 3,6 proc., o Ontarijuje – 2,4 procento.
Abi provincijos skelbia, kad iki 2030 metų siekia sumažinti anglies dvideginio išmetimą į aplinką 37 procentais, lyginant su 1990 metų rodikliais.
Perkantiems naujus elektrinius arba įkraunamus hibridinius automobilius, kurie yra gerokai brangesni už įprastus degalus vartojančias mašinas, Kvebekas siūlo iki 8 tūkst. Kanados dolerių siekiančias kompensacijas. Ontarijo valdžia už tokius pirkinius yra nustačiusi 14 tūkst. Kanados dolerių kompensacijas.
Tyrimo duomenimis, dėl šių dotacijų už vieną toną šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios nepateks į aplinką, mokesčių mokėtojai Ontarijuje sumokės 523 Kanados dolerius, o Kvebeke – 288 dolerius.
Palyginimui, pagal prekybos taršos kvotomis sistemą, kuri taikoma didžiausiems teršėjams Kvebeke ir JAV Kalifornijos valstijoje, vienos tokios tonos kaina tėra 18 Kanados dolerių. Prie šios sistemos netrukus turėtų prisijungti ir Ontarijas.
Skirdami dotacijas elektromobilių pirkimui Ontarijas ir Kvebekas galiausiai išleis atitinkamai beveik 29 ir 16 kartų daugiau už toną neišmestų dujų, nei rinkos kaina.
„Protingai mąstant, ir ekonominiu, ir ekologiniu požiūriu būtų naudinga mažinti šias dotacijas ar netgi jas panaikinti“, – sakoma tyrimo išvadose.
