„Tai yra nuostabu. Pradedant nuo krovinių ir baigiant keleiviais. Jeigu dar realu laisvoj Lietuvoj tokį dalyką padaryti, tai nežinau, kam melsčiausi“, – BNS sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.
Jis taip pat pridūrė, kad Vilnių ir Druskininkus jungiantis geležinkelis padėtų sumažinti automobilių srautus į vieną populiariausių Lietuvos kurortų.
„Jeigu iš Vilniaus būtų galima per valandą atvažiuoti į Druskininkus ir tuo pačiu panaršant internetą, išgeriant kavos ir nerizikuojanti nelaimingais eismo atsitikimais, tai būtų mūsų svajonė“, – teigė Druskininkų vadovas.
Jam pritarė ir Varėnos rajono meras Algis Kašėta, taip pat teigęs, kad tai padėtų ir jo savivaldybėje gyvenantiems žmonėms nuvykti pas Baltarusijoje gyvenančius giminaičius.
„Būtų labai sveikintina, nes tai suteiktų galimybę mums ne tik susisiekti lengviau su Baltarusijos miestais ir gyvenvietėm, kur daug artimųjų turi rajono žmonės, bet ir verslo plėtra pagyvėtų. Manau, kad nacionaliniu mastu tai būtų irgi be galo vertina, nes Gardinas yra stambus pramonės centras“, – BNS tvirtino A.Kašėta.
Pasak jo, tai prisidėtų ne tik prie pasienyje esančių kaimų atsigavimo, bet ir prie Pietų Lietuvos regiono patrauklumo verslui.
„Kad tie kaimai būtų gyvybingesni, tai vienareikšmiškai, kai susisiekimas patogus, bet esmė, kad šitam regionui geležinkelis būtų didelis impulsas atsigauti. Dėl žmonių ir prekių judėjimo jis taptų patrauklesnis verslui“, – sakė Varėnos rajono meras.
Ministras: mes labai rimtai analizuojame
Apie idėją atkurti geležinkelio ruožą Vilnius–Druskininkai–Gardinas praėjusią savaitę rengtoje spaudos konferencijoje užsiminė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
„Mes labai rimtai analizuojame, jau antras analizavimo etapas, ryšio kelių, traukinio atstatymas tarp Gardino ir Druskininkų, pritraukiant Vilnių“, – teigė J.Narkevičius.
„Ten nėra vėžių, nėra geležinkelio, apie 20 kilometrų senos vagos, tačiau ties tuo dirbame, kad netrukus būtų galima ir ta kryptimi su Vilniumi susisiekti“, – pridūrė jis.
J.Narkevičius taip pat pridūrė, kad tai būtų naudinga tiek turistine, tiek verslo prasme, nes paskatintu didesnius turistų srautus ir krovinių vežimą.
Svarstomi trys variantai
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Gintaras Liubinas BNS informavo, kad šiuo metu svarstomos trys krypčių iš šalia Vilniaus esančio Lentvario į Gardiną atkūrimo galimybės.
Viena iš jų galėtų jungti Marcinkonis, Baltarusijoje esančią Pariečę ir pasiekti Gardiną, kita galimybė – tiesti vėžę nuo Marcinkonių iki Druskininkų ir taip pasiekti Gardiną, trečia perspektyva būtų Marcinkonis geležinkeliu sujungti su Parieče ir nutiesti atkarpą į Druskininkus.
„Linijos statybos ar atstatymo pasirinkimui įtaką daro ne tik keleivių, keliaujančių turizmo srityje, bet ir krovinių gabenimo poreikiai Baltarusijos kryptimi“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.
Jis taip pat pridūrė, kad šiuo metu kroviniai į Baltarusiją gabenami dviem maršrutais – iš Vilniaus į Lydą ir iš Vilniaus į Maladečną, todėl peržiūrima ir trečia perspektyva, taip pat tai padėtų ir turizmo plėtrai.
„Tai turėtų būti Vyriausybės sprendimas“
Druskininkų ir Varėnos rajono merai įsitikinę, kad geležinkelio ruožo atstatymas į Gardiną kainuotų šimtus milijonų eurų, todėl savivaldybės galėtų prisidėti simboliškai.
„Jeigu dokumentų tvarkymu, tai ištisą parą, jeigu lėšomis, tai mes galvojam, kaip mokytojams atlyginimus išmokėti, o ne geležinkelius tiesti už tokio dydžio savivaldybės kaip Druskininkai biudžetą. Tai – nerealu“, – sakė R.Malinauskas
„Tai turėtų būti Vyriausybės sprendimas, tai turėtų būti valstybinės reikšmės projektas“, – teigė A.Kašėta.
Tiek Druskininkų, tiek Varėnos rajono merai teigė gavę Gardino srities atstovų patikinimą, kad ir jie yra suinteresuoti ruožo į Gardiną atstatymu bei yra atlikę infrastruktūros atnaujinimo darbus iki pasienio.
Geležinkelio ruožas Vilnius–Marcinkonys–Gardinas buvo dar Carinės Rusijos laikais statyto geležinkelio maršruto Sankt Peterburgas–Varšuva dalis, taip pat buvo atšaka nuo Pariečės Baltarusijoje į Druskininkus.
Šis geležinkelio ruožas išardytas prieš daugiau nei porą dešimtmečių.
