2021 metais Klaipėdos uostas sąraše užėmė 186 poziciją, tuo metu Mugos uostas buvo 175-tas. 2020 metais šie uostai buvo atitinkamai 266 ir 198 vietose.
Klaipėda priskiriama vidutinio dydžio uostams, aptarnaujantiems nuo 0,5 mln. iki 4 mln. TEU per metus. Klaipėdos uosto duomenimis, jis pernai perkrovė 1,048 mln. TEU – 57 proc. daugiau nei 2021 metais (667 tūkst. TEU).
Latvijos Rygos uostas pernai buvo 231 vietoje (2021 metais – 214-oje), Rusijos Sankt Peterburgas – 244-tas (256 vieta). Kaimyninės Lenkijos Gdynės ir Gdansko uostams pernai atiteko atitinkamai 225 ir 289 vieta (255 ir 203 pozicijos).
Europos ir Šiaurės Afrikos regione Mugos uostui pernai atiteko 49-ta, Klaipėdai – 55-ta, Rygai – 73-čia, o Sankt Peterburgui – 77-ta vieta. Gdynės ir Gdansko uostai šiame regione pernai buvo atitinkamai 71 ir 92 vietoje.
Geriausiu pasaulio konteinerių uostu pernai tapo Kinijos Šanchajaus (Jangšano) uostas, kuris 2021 metų reitinge buvo ketvirtas. Antroji vieta pernai atiteko Omano Port Salalaho uostui, trečias buvo Jungtinių Arabų Emyratų Khalifa uostas Abu Dabyje, ketvirtas – Maroko Tanžero Viduržemio jūros uostas, penktas – Kolumbijos Kartagenos uostas.
Europos ir Šiaurės Afrikos regione pirmosios trys pozicijos atiteko Maroko uostui, Egipto Port Saido uostui (10 vieta pasauliniame reitinge) ir Ispanijos Alchesiraso uostui (16 vieta pasauliniame reitinge).
Skaičiuojant CPPI reitingą vertinamas laikas, kurį laivai turi praleisti uoste, kad atliktų krovos operacijas.
PB ir „S&P Global Market Intelligence“ teigimu, šiuo metu jūra gabenamiems kroviniams tenka daugiau kaip 80 proc. visos pasaulinės prekybos, o maždaug 35 proc. jų gabenami konteineriais, jų vertė sudaro daugiau nei 60 proc. viso krovinių srauto, todėl konteinerių uostams tenka kritinis vaidmuo užtikrinant pasaulinių tiekimo grandinių stabilumą.
Naujausioje apžvalgoje įvertinti 348 pasaulio konteinerių uostai (2021 metais – 370), kuriuose pernai apsilankė ne mažiau kaip po 24 laivus (po 20).
