Tad judumo savaitė simboliškai ir baigiasi rugsėjo 22 d. minint dieną be automobilio.
Klimato kaita – globali problema, tačiau atrodo, kad mažinant transporto poveikį šiam pražūtingam procesui labiausiai kliaunamasi tuo, kad savo kasdienius įpročius pakeis kiekvienas visuomenės narys individualiu lygmeniu – į darbą važiuos dviračiu, mažiau skraidys, daugiau vaikščios pėsčiomis ir naudosis viešuoju bei geležinkelių transportu.
Tačiau tvarus keleivių judumas – tik dalis sprendimo, kaip sumažinti transporto į atmosferą išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Krovininio kelių transporto indėlis į klimato kaitą – taip pat labai svarus ir turi būti mažinamas ne individualiu lygmeniu, o sistemiškai.
Kaip rodo 2024 m. Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos duomenys, mūsų šalyje daugiausiai šių dujų susidarė būtent transporto (31,2 proc.) sektoriuje, apimančiame kelių, geležinkelių, oro ir vidaus vandenų transportą.
Didžiausia tarša tenka kelių transportui (95 proc.). Ir nors kalbant apie kelių transportą didžiausias taršos šaltinis yra lengvieji automobiliai (beveik 60 proc.), sunkiasvorių automobilių indėlis – taip pat nemenkas (36 proc.).
Vis dėlto krovinių pervežimai kelių transportu yra tarsi dramblys tvarumo kambaryje, apie kurį niekas nekalba. Tuo metu, kai raginame keleivius rinktis dviratį, mūsų šalies vežėjų planuose – per šešerius ateinančius metus net apie 50 proc. didinti sunkiasvorių transporto priemonių parką. Ir šie planai gimsta Lietuvai siekiant sumažinti CO2 emisijas 30 proc. (lyginant su 2005 m.). Kaip sekasi to pasiekti? Energetikoje ir pramonėje jos sumažėjo 21 proc., o transporto sektoriuje – išaugo 46 proc.
Kokios alternatyvos? Pervežimai geležinkeliu ir intermodaliniai pervežimai gali būti tas sprendimas, dėl kurio ne tik sumažėtų CO2 emisijos (pervežant geležinkeliu generuojama bent 6 kartus mažiau anglies dvideginio), bet ir padidėtų saugumas keliuose, mažėtų triukšmo, o kelių būklė – ne taip sparčiai prastėtų ir reikalautų mažesnių investicijų. Beje, į šį aspektą norėčiau atkreipti dėmesį: į vinječių kainą dabar yra įtrauktos tik kelių priežiūros ir remonto sąnaudos, o oro tarša, CO2 emisijos, dėl kurių šiltėja klimatas, triukšmas – skirtingai nei daugelyje ES šalių, nėra apmokestinamas.
Vienu traukiniu galime pervežti tiek krovinių, kiek keliais vežtų 36 vilkikai. Tad gera mintis būtų sudaryti sąlygas gauti finansavimą ir paramą ne tik kelių transporto žalinimui, bet ir geležinkeliams. Krovinių pervežimų geležinkeliais CO2 pėdsakas ne tik nedidėja, bet ateityje, elektrifikavus svarbiausius geležinkelio ruožus, mažės net augant pervežamų krovinių apimtims.
Geležinkeliu nepriveši nuo durų iki durų? Tai vežkime geležinkeliu tiek, kiek įmanoma – tai ir yra intermodalinių pervežimų esmė – visos modos gali rasti savo vietą tvaresniame logistikos procese. Pavyzdžiui, savo krovinį, kurį vežtumėte vilkiku – konteineryje arba puspriekabėje – Palemone veikiančiame Kauno intermodaliniame terminale galite perkelti ant tris kartus per savaitę į Duisburgą išvykstančio traukinio. Iš ten – pasiekiama visa Vakarų Europa, uostai.
Veikti reikia dabar – šiandien mūsų veikloje generuojamo anglies dvideginio esminį poveikį klimato kaitai mes ir mūsų vaikai pajusime po kelių dešimtmečių. Negalime sau leisti delsti – birželį žurnale „Nature“ publikuotas tyrimas rodo, kad iki šiol mokslininkai nepakankamai įvertino anglies dioksido kiekio didėjimą. Paaiškėjo, kad Žemės sistema turėjo žymiai didesnį jautrumą CO2 koncentracijos pokyčiams, nei manyta iki šiol, ir Žemės temperatūra gali kilti ženkliau, nei buvo prognozuota.
