Prasidės naujas etapas
„Projektas „Rail Baltica“ kuria visiškai naują Europos geležinkelių transporto koridorių, kuris integruos ne tik Lietuvą, bet ir kitas Baltijos šalis į Europos Sąjungos geležinkelių sistemą. Ši integracija leis greitai ir patogiai vežti keleivius bei civilinius krovinius, tačiau taip pat tarnauti efektyviam mūsų sąjungininkų NATO karinių dalinių ir karinės technikos gabenimui. Tai užtikrins didesnį ne tik Lietuvos nacionalinį saugumą, bet ir visų Baltijos šalių saugumą apskritai, kadangi suteiks galimybę greitai pervežti didelius karinius pajėgumus iki pat Talino“, – esminį pokytį, įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą, nurodė „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.
Šiuo metu planuojamos keturios karinės technikos logistikos aikštelės, kuriose bus galima patogiai iškrauti ir pakrauti techniką į traukinius. Dvi aikštelės atsiras greta esamos europinės vėžės geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos siena–Kaunas bei ties Kazlų Rūda bei Kauno intermodaliniu terminalu Palemone. Dar dvi geležinkelio karinės technikos logistikos aikštelės planuojamos greta pradedamos statyti europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena, ties Jonava ir Panevėžiu.
„LTG Infra“ vadovas priminė, kad siekiant didinti kariuomenės ir sąjungininkų mobilumą dar 2018 m. Gaižiūnų geležinkelio stotyje krovos rampa buvo rekonstruota taip, kad būtų užtikrinta karinės technikos ir kitų karinių krovinių krova. 2020 m. gegužę baigta tiesti nacionalinės reikšmės geležinkelių linijos Pabradė–Pažeimenė atšaka, kuri padės užtikrinti patogesnį į Lietuvą atvykstančių NATO sąjungininkų karinės technikos ir kitos įrangos perdislokavimą į netoliese Pabradės esantį Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligoną (Švenčionių r.). Šią naująją krovinių gabenimo galimybę pirmieji gegužės 29 d. išbandė savo rotaciją baigiantys ir iš Lietuvos išvykstantys Jungtinių Amerikos Valstijų kariai.
Krašto apsaugos ministerija: „Šie pokyčiai labai laukiami“
„Rail Baltica“ projekto savalaikis įgyvendinimas ypač reikšmingas efektyviai stiprinant ir užtikrinant Lietuvos saugumą tiek atgrasymo, tiek ir gynybos prasme“, – rašoma 15min skirtame Krašto apsaugos ministerijos atsakyme. Pabrėžiama, kad šio projekto vystymas ypač svarbus užtikrinant greitą ir efektyvų sąjungininkų atvykimą į Lietuvos teritoriją. Todėl karinio mobilumo didinimas ir Lietuvos, kaip sąjungininkus priimančios šalies, paramos gerinimas išlieka Lietuvos krašto apsaugos sistemos prioritetu.
Įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą, Lietuvos geležinkeliai bus integruoti į Europos Sąjungos geležinkelių sistemą (šiuo metu egzistuoja jungtis nuo Lenkijos sienos iki Kauno) ir NATO sąjungininkų daliniai su sunkiąja karine technika bei kitais kroviniais galės būti perkrauti ne tik Šeštokuose ar Mockavoje, bet ir iškraunami kitose reikalinguose vietose Lietuvoje, esant poreikiui, toliau gabenami tranzitu per Lietuvos teritoriją. Taip pat naudojantis geležinkeliais karinių dalinių perdislokavimui, bus pagerinama miestų, miestelių gyvenimo kokybė – sumažinamas automobilių kelių apkrovimas ir su karinio transporto, technikos judėjimu susiję eismo apribojimai, triukšmas ir kiti nepatogumai gyventojams.
Šiuo metu jau yra naudojamasi baigta tiesti nacionalinės reikšmės geležinkelių linijos Pabradė–Pažeimenė atšaka, kuri padės užtikrinti patogesnį į Lietuvą atvykstančių NATO sąjungininkų karinės technikos ir kitos įrangos perdislokavimą į netoliese Pabradės esantį Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligoną (Švenčionių r.). Projektas vykdytas vadovaujantis 2019 m. LR Vyriausybės nutarimu „Dėl viešosios infrastruktūros objekto statybos“. Jį įgyvendinant dalyvavo Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijos bei bendrovė „LTG Infra“. Geležinkelio atšakos projektas iš viso kainavo 2,2 mln. eurų. 2,1 mln. eurų skyrė Krašto apsaugos ministerija, likusią sumą pervažos rekonstrukcijai skyrė „LTG Infra“. Šiuo metu tęsiami infrastruktūros projektavimo darbai. O 2022 metais šalia geležinkelio atšakos planuojama įrengti dvi technikos iškrovimo rampas ir stovėjimo aikštelę.
„Sąjungininkų buvimas Lietuvoje – vienas tvirčiausių šalies saugumo garantų, todėl gerinimas karinio mobilumo infrastruktūros, „Rail Baltic“ projekto įgyvendinimas, ypač reikšmingas sąjungininkų dislokavimui ir treniravimuisi Lietuvoje. Tačiau dėl to tarptautinių pratybų grafikų ir intensyvumo nenumatyta keisti. Jis šiuo metu yra pakankamas ir atitinka kariuomenės bei sąjungininkų poreikius. Daugiau dislokuota karių taip pat nebus, bet Vyriausybė siekia nuolatinės JAV rotuojamų dalinių buvimo Lietuvoje“, – teigia Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Tai bus didelis pliusas visam regionui
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas pastebi, kad sklandi Rytų Europos ir Baltijos šalių integracija į NATO struktūros ir logistikos sistemą yra labai svarbus dalykas – tuo suinteresuota ir NATO, ir pati Lietuva.
„Baltijos šalių gynybos klausimas ir visa integracija į visą gynybos sistemą yra labai aktualus – tiek NATO pajėgų dislokavimo, tiek nuolatinio jų buvimo pas mus prasme. Kalbant paprastai, jeigu į Lietuvą galės greičiau atvykti NATO pajėgos, turėsime daugiau galimybių atgrasyti priešą. Greitis šiuolaikiniuose kariniuose konfliktuose yra labai svarbus veiksnys, ypač atgrasant priešininką: jis žinos, jog pagalba gali ateiti greitai“, – teigia Seimo narys. Jis pabrėžė, kad „Rail Baltica“ projekto metu Lietuvoje atsiradę nauji logistiniai objektai sustiprins ne tik mūsų šalies, bet ir viso regiono saugumą.
Lygiai taip pat reikalingas ir seniai lauktas, kaip „Rail Baltica“, yra ir „Via Carpatia“ projektas – regioninė magistralė, kurios įgyvendinimas numatytas 2024 m. Pagal „Via Carpatia“ projektą, automobilių greitkelis nuo Klaipėdos per Kauną, Lenkijos miestus Balstogę ir Liubliną, Slovakijos – Košicę, Vengrijos Debreceną pasiektų Rumunijos Lugojų, kur atsišakotų į šios šalies Konstancos uostą, Bulgarijos Svilengradą pasienyje su Turkija ir Graikija, taip pat į svarbų Graikijos uostą Salonikuose.
NATO pajėgos operatyviau ir sklandžiau galės transportuoti visą reikalingą įrangą ir techniką oru, keliu ir geležinkeliu.
Dar vienas susijęs tarptautinis projektas – Lenkijos oro uostas. Visa tai, pasak L.Kasčiūno, gerokai pagerins karinės logistikos praktiką visame regione – NATO pajėgos operatyviau ir sklandžiau galės transportuoti visą reikalingą įrangą ir techniką tiek oru, tiek keliu, tiek ir geležinkeliu.
„Tai bus didelis pliusas viso regiono saugumui“, – įsitikinęs politikas, pridūręs, kad žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą valstybei pasijus ir finansinė nauda. Turint patogesnę logistiką, turėtų sumažėti karinės technikos transportavimo kaštai.
