„Yra šiek tiek savęs apgaudinėjimas šnekant, kad nusipirkus 5 ar 10 procentų svetimos valstybės avialinijų akcijų mes kažkaip įtakosime ekonominius sprendimus tose avialinijose (...) Tai yra visiška mažuma akcijų, pagal gerą bet kokios organizacijos valdyseną Lietuva būtų visiškoje mažumoje akcininkų susirinkime, greičiausiai neturėtų netgi valdybos nario, neįtakotų strategijos“, – LRT radijui penktadienį sakė „Heston Aviation“ grupės akcininkas Jonas Butautis.
Jo nuomone, Lietuvai „Air Baltic“ akcijos yra nereikalingos, augantis skrydžių poreikis bus užpildomas organiškai, o skrydžiai kai kuriomis kryptimis galėtų būti subsidijuojami.
„Tų akcijų tikrai nereikia. Suprantu, kokią naudą iš mūsų akcijų pirkimo gautų Latvija, bet aš nelabai suprantu, kokią naudą tiesioginę gautų Lietuva pirkdama „Air Baltic“ akcijų“, – kalbėjo J. Butautis.
„Paklausa keliauti augs ir jeigu bus investuojama į infrastruktūrą pagal dabartinius oro uostų planus, manau, kad ta paklausa bus užpildoma organiškai „Air Baltic“ ar kitų linijų“, – pridūrė jis.
Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus sutiko, kad Lietuvos kaip mažosios akcininkės įtaka sprendimams būtų komplikuota, tačiau jis tikisi, kad „Air Baltic“ tokiu atveju galėtų pasiūlyti tiesioginius skrydžius iš Lietuvos tolimesnėmis verslui svarbiomis kryptimis.
„Jų strateginių krypčių žemėlapyje dar yra tiesioginės kryptys, kurios nėra jokios kompanijos hub'ai, kurios nėra poilsinės kryptys, jos labiau reikalingos keliaujantiems darbo reikalais. Tai „Air Baltic“ dažniausiai yra pagrindinis kandidatas užpildyti tokias kryptis. Pavyzdžiui, kaip dabar jie tiesiogiai iš Vilniaus skraidina į Paryžių, Miuncheną, startavo tiesioginiai skrydžiai į Dubajų“, – LRT radijui sakė S. Bartkus.
„Tai su akcijomis ar be jų, aš matyčiau, kad tokia jų strategija, kurią jie vysto iš Rygos, iš Talino, šiek tiek mažesne kryptimi iš Vilniaus, mums būtų naudinga ir mes šitokiu būdu galėtume jų (skrydžių – BNS) daugiau turėti“, – pridūrė LTOU vadovas.
Civilinės aviacijos asociacijos vadovė Orijana Mašalė abejoja, ar „Air Baltic“ akcijų įsigijimas padėtų Lietuvai pagerinti susisiekimą oro transportu.
„Tikra yra gerokai ekonomiškesnių būdų tai pasiekti, nei įsigyjant „Air Baltic“ akcijas, su kuriomis, tikėtina, Lietuva būtų mažumos pozicijoje. Mes kaip verslas siūlytume nepasiduoti iliuzijai. (...) Nereikėtų tikėtis, kad Lietuvai turint mažąją dalį akcijų staiga lėktuvai ir visa pagrindinė veikla pradėtų vykti Vilniaus oro uoste, o ne Rygos“, – LRT radijui teigė O. Mašalė.
Tuo metu Vilniaus prekybos pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Taurimas Valys sako, kad toks įsigijimas turėtų daugiau privalumų nei trūkumų – galėtų padidinti tiesioginių skrydžių skaičių Lietuvoje, o tai svarbu pritraukiant investuotojų.
„Faktas tas, kad dabartinė situacija šiek tiek pagerėjusi, bet vis dar yra liūdna, tenka bendrauti su daugybe užsienio investuotojų, ir kai kalba pakrypsta link to, kad reikės jungiamąjį skrydį turėti atvykstant, tai bent pusę susidomėjimo prarandam“, – LRT radijui sakė T. Valys.
„Jei kalbame apie užsienio investicijų pritraukimą, tiesioginiai skrydžiai yra tiesiogiai darantis įtaką elementas ir neturėdami jų daug prarandame, nesukuriame darbo vietų, esame užribis ir provincija daugelio investuotojų atžvilgiu“, – pridūrė jis.
S. Bartkus anksčiau sakė matantis galimybių ateityje tiesioginiams skrydžiams iš Lietuvos į Vidurio Azijos miestus, be to, anot jo, „Air Baltic“ galėtų išplėsti skrydžių geografiją į kitus Vokietijos miestus – augantis šių krypčių potencialas susijęs tiek su Vokietijos brigados Lietuvoje dislokavimu, tiek su šios šalies turizmu į Baltijos šalis.
Jo teigimu, „Air Baltic“ yra trečias pagal dydį oro vežėjas Lietuvoje, o Vilniuje nuolat bazuojami du tiesioginiams skrydžiams skirti bendrovės orlaiviai.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau sausį pranešė, kad Lietuva svarsto galimybę įsigyti „Air Baltic“ akcijų. Anot jo, šiuo metu tariamasi dėl galimų sandorio sąlygų.
Skrydžius iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių siūlanti „Air Baltic“ pernai rugsėjį pasamdė finansinius patarėjus planuojamam pirminiam viešam akcijų platinimui (IPO). Galimą įtraukimą į vertybinių popierių biržos sąrašus įmonės vadovai vadina reikšmingu žingsniu siekiant naujo jos plėtros lygio.
Latvijos susisiekimo ministras Kasparas Briskenas anksčiau sakė, jog „Air Baltic“ IPO gali įvykti antroje šių metų pusėje, tačiau tai priklausys nuo padėties pasaulinėje aviacijos bei finansų rinkose.
97,97 proc. „Air Baltic“ akcijų valdo Latvijos valstybė, likusias – Danijos investuotojo Larso Thueseno (Larso Tueseno) įmonė „Aircraft Leasing 1“.
