Ne mažesnis nei taršių automobilių keitimo tvariais iššūkis – elektromobiliams skirtos įkrovimo stoteles. Problema net aktualesnė būtent todėl, kad keičiant automobilius su vidaus degimo varikliais į elektra varomus, vargu ar Lietuvos pirkėjo perkamoji galia leis seną dyzeliuką pakeisti nauju elektromobiliu. Jei valdžios priemonės apmokestinant taršiuosius bus itin drastiškos, į Lietuvą plūstels elektromobiliai iš antrų rankų, kurių efektyvumas, nuvažiuojami atstumai vienu pakrovimu ir kt. parametrai bus gerokai menkesni, o tai reiškia, kad ir sustojimų „pasisemti“ energijos iš elektros šaltinio prireiks dažniau.
Jei valdžios sektorius, susaistytas reitingų ir elektorato lūkesčių tradiciškai buksuoja priimant strateginius, bet ne visada populiarius sprendimas, tai į ateitį orientuotas verslo sektorius, suvokdamas, kad Europos Sąjungos paskelbtas žaliasis kursas – neišvengiamas, dažnai tampa transporto elektrifikavimo pirmeiviu, tuo pačiu timpteldamas ir visą inertišką rinkos masyvą link tvariųjų technologijų.
Lietuvoje eksponentiškai gausėja elektromobilių įsigijimų
Pasak žaliosios elektros energijos gamybos vystymo Lietuvoje lyderės, bendrovės „Enefit“ generalinio direktoriaus Vytenio Koryznos, pažvelgus į Lietuvos situaciją, kai turime apie 1,5 mln. lengvųjų automobilių parką ir tik 3,5 tūkst. elektromobilių, t.y. apie 0,2 proc, viso parko, matome ne itin džiuginančią statistiką. Tačiau geroji žinia yra ta, kad elektromobilių gausėjimo statistinė kreivė pastaraisiais metais auga eksponentiškai. Kiekvienais metais jų turime vis daugiau, tad galime daryti išvadą, kad vartotojai renkasi elektromobilius ne vien dėl gerėjančių savo finansinių galimybių ar bendro šalies ekonominio lygio augimo, bet iš tikrųjų pradeda galvoti apie tvarumą ir transporto įtaką aplinkai.
„Enefit“ bendrovės šią vasarą atliktas Lietuvos žaliojo indekso tyrimas atskleidė, kad 11 proc. Lietuvos žmonių tvarumas bei ekologija svarbiausi būtent renkantis netaršų transportą. Žiūrint plačiau – į globalią situaciją ir CO2 emisijas – transportas atsakingas už 16 proc. viso pasaulinio CO2, kur kelių transportas sudaro 12 proc. Tai yra pakankamai apčiuopiama dalis. Tad perėjimas prie tvaraus, netaršaus, neiškastiniu kuru varomo transporto yra labai aktualus“, – pabrėžė V.Koryzna.
Perėjimo prie elektromobilių planus ketina įgyvendinti 3 metais anksčiau
Anot „Enefit“ vadovo, kaip galima spręsti transporto elektrifikavimo uždavinius, dažniausiai pasiremiama Norvegijos pavyzdžiu. Ši skandinavų šalis jau gerokai anksčiau yra numačiusi perėjimo prie netaršaus transporto ilgalaikius tikslus, kurie, aiškėja, yra ne tokie ir tolimi. Atsisakyti automobilių su vidaus degimo varikliais šalis numato iki 2025 m., tačiau atnaujintose prognozėse jau svarstoma apie tai, kad galbūt perėjimas prie netaršaus transporto gali įvykti net ir 2022 m. Pagal paskutinę aktualią 2021 m. statistiką, parduodamų su vidaus degimo varikliais naujų automobilių kiekis tesiekia 10 proc. visų pardavimų, kai prieš metus tokių buvo šiek tiek daugiau nei 23 proc. Jei toks augimo greitis ir perėjimo prie elektromobilių sparta išliks, Norvegijoje naujų lengvųjų automobilių klasės pardavimus kitais metais sudarys tik elektromobiliai.
„Žinoma, Norvegija yra kitokią finansinę galią turinti šalis, tačiau ji puikus pavyzdys, kaip toks rezultatas buvo pasiektas per tam tikrus mokestinius sprendimus. Įsigyti taršų automobilį tapo labai brangu, o elektromobiliui – mokesčiai netaikomi. Tai viena kryptis, kaip turėtų veikti kitos ES šalys, kurios rengia ar jau turi panašius planus. Žalioji kryptis ateina iš ES, tačiau dalis programų dar neįsigaliojusios bei visko, tarkim, paramos elektromobilių įkrovimo stotelėms, neapima. Tačiau patiems elektromobiliams jau yra galiojančios paramos programos ir jos tikrai skatina transporto rinką keistis“, – sakė „Enefit“ vadovas.
Klimato atšilimo kritinė riba – jau už dešimtmečio
Anot V.Koryznos, visų gyvenimo sričių elektrifikavimo neišvengiamumas, taip pat ir transporto sektoriaus, vienareikšmiškai priklauso nuo mūsų klimato kaitos. Tai yra svarbiausias veiksnys, visi tai supranta, todėl ir turi labai aiškius iškeltus tikslus. Pokytis turėtų įvykti per artimiausią dešimtmetį, kitaip klimato kaita, temperatūros kilimas sukels negrįžtamus procesus bei grėsmingas pasekmes.
Elektrifikacija bendrąja prasme tampa būtinybe, nes ji ekologiškesnė, tvaresnė, efektyvesnė klimato kaitos stabdymo atžvilgiu. Nors elektromobilių gamyba šiuo metu yra santykinai brangi dėl pakankamai aukštos baterijos gamybos ir vėlesnės jos utilizavimo kainos, tačiau besivystant technologijoms, augant pardavimų kiekiams, atsiranda masto ekonomijos veiksnys, kuris lemia mažesnės kainos perspektyvą. Tad galiausiai viskas pajuda teisinga linkme. Nors ir šiuo metu elektromobilių rinkos augimui grasina globalios kliūtys, susvyravęs reikalingų komponentų tiekimas bei jų pristatymo terminai, tačiau tai trumpalaikės problemos, kurios, tikėtina, proveržio nesustabdys.
„Manau, kad per 5-10 m. mes turėsime esminį elektromobilių kainodaros pokytį, išaugusią konkurenciją, kurią lems ir ES diegiama politika skatinanti automobilių gamintojus judėti šia kryptimi, atsisakyti taršių, vidaus degimo variklių tolesnio vystymo. Automobilių pramonė veikia daugiau nei 100 m., ir investicijos į ją, nuo įkūrimo iki išvystymo, – milžiniškos. Pereiti prie visiškai netaršaus transporto taip pat pareikalaus milžiniškų investicijų, todėl turėtų atsirasti daliniai jų kompensavimo bei praradimų amortizavimo mechanizmai. Tačiau, galiausiai, mes vis viena pamatysime kaip tai įvyks – bus visiškai pereita prie netaršus transporto“, – realistiškai į ateities perspektyvą žvelgia V.Koryzna.
„Enefit VOLT“ elektromobilių įkrovimo stotelės – dalis kompleksinio sprendimo
Pagrindinė bendrovės „Enefit“ veiklos kryptis – žaliosios elektros energijos gamyba bei prekyba apimanti ir kitus energetinio efektyvumo vystymo sprendimus, tarp jų ir elektromobilių įkrovimo stotelių „Enefit VOLT“ produktą, sukurtą ir išplėtotą Estijoje, kur bendrovė turi viešojo įkrovimo stotelių tinklą. Anot „Enefit“ vadovo, kadangi matome augantį susidomėjimą elektromobiliais, didėja ir vartotojų sąmoningumo lygis klimato kaitos atžvilgiu, tad neabejotinai „Enefit VOLT“ suras savo nišą tiek privačių, tiek verslo klientų tarpe ir mūsų šalyje.
„Lietuvoje „Enefit VOLT“ perspektyvą matome labiau kaip kompleksinį sprendimą, nes įsigijus tik įkrovimo stotelę, ar verslas, ar privatus klientas, tik iš dalies sprendžia tam tikrą siaurą problemą, nors dažniausiai ta problematika yra daug platesnė, dažniausiai – motyvuota noro pereiti prie tvaraus vartojimo, prie energijos naudojimo be iškastinio kuro, tuo pačiu ir savo finansinės perspektyvos valdymo. Matome, kas pastaruoju metu vyksta elektros biržoje, kai kainos atsidūrę niekada nematytose aukštumose, tad gali pasirodyti, kad elektromobilis ir ta kilovatvalandė reikalinga nuvažiuoti tam tikram kilometrų skaičiui, yra pakankamai brangu. Tačiau žiūrėdami kompleksiškai, vartotojui pasiūlydami ir saulės elektrinę, ir akumuliacinį įrenginį energijai akumuliuoti, ir elektromobilį su įkrovimo stotele, – turime kompleksinį holistinį pasirinkimą, kuris išsprendžia daug problemų vienu sprendimu. Todėl elektromobilių įkrovimo stoteles matome, kaip dalį viso pasiūlymo vartotojui“, – sakė „Enefit“ vadovas.
Anot jo, verslo klientams krovimo stotelė taip pat yra tik viena dedamoji tos užduoties, kurią klientas paprastai sprendžia. Todėl prireikia įsigilinti ir suprasti kiekvieno konkretaus verslo kliento specifiką. Tarkim, ar įsigyjamas elektromobilis bus darbinis arkliukas skirtas įprastoms kelionėms mieste, ar bus naudojamas tik tam tikroms užduotims atlikti, koks bus jo maršrutas, ar reikės įkrauti automobilį kituose krovimo taškuose, ar tai bus atliekama vietoje, pačioje bendrovėje, ar reikia konsoliduoti atsiskaitymus į vieną sąskaitą, įdiegti vadinamąją „roaming“ tarp įkrovimo stotelių paslaugą, kuri yra įprasta mobilaus ryšio operatorių verslui.
„Matant rinkos brandos pirmuosius žingsnius, manau, kad „Enefit VOLT“ turi stiprią perspektyvą, kuri labai priklausys nuo to, kur link judės visa rinka. Beveik neabejoju, kad proveržis turėtų prasidėti nuo verslo klientų, o toliau aktyviau įsijungti ir gyventojai“, – sakė „Enefit“ generalinis direktorius.
Kas pirmiau: elektromobilis ar jo eksploatavimui būtina infrastruktūra?
V.Koryznos nuomone, šiuo metu elektromobiliams eksploatuoti reikalinga infrastruktūra dar tikrai nėra pakankama, kad įgalintų greitą proveržį. „Esminis klausimas, kas pirmiau – višta ar kiaušinis? Ar elektromobilis, ar infrastruktūra, – kuris iš jų turi atsirasti pirmiau? Šiuo metu Lietuvoje yra pastatyta apie 400 įkrovos prieigų. Susisiekimo ministerija skelbia planus iki 2024 m. jų įrengti 4000, o 2027 m. – 7000. Tai jau išties būtų žingsnis į priekį. Tikimės, kad taip ir nutiks. Tačiau turėtume ne laukti, bet galvoti, ką mes galime padaryti efektyvaus bei naudingo ir ieškoti individualių sprendimų, ne vien tikėtis viešų įkrovimo stotelių tinklo vystymo, kuris būtų paremtas valdžios ar didžiųjų energetikos kompanijų iniciatyva, – sakė „Enefit“ vadovas.
V.Koryznos įsitikinimu, kiekvienas verslas, verslo centras, parduotuvė ar jų tinklas, kiekvienas viešbutis – gali inicijuoti įkrovimo stotelės atsiradimą. Nes tai yra patogu jų klientams, didina jų srautus, o parduotuvėse, – apsipirkimo laiką. Tuo pačiu skatina ir visos ekosistemą virsmą.
Taikytis turi ne vartotojas prie infrastruktūros, o infrastruktūra prie vartotojo
„Turime statistiką, kur matome, kad 60 proc. atvejų elektromobilių krovimo laiko šiandien vyksta namuose, 20 proc. – darbe, 12 proc. – įvairiose paslaugų, laisvalaikio buvimo vietose ir tik 8 proc. – viešose įkrovos stotelėse. Tad viešoji infrastruktūra nors ir svarbi, tačiau labiau atsitiktinio poreikio atveju, kaip garantija, kad nepatirsi nemalonaus nuotykio, kai baigsis kilovatvalandės ir turėsi stoti, ieškoti kaip tą elektromobilį transportuoti. Elektromobilio įkrovimo galimybę reikia turėti įprastose sau vietose. Iš esmės – reikia prisitaikyti prie vartotojų jų kasdieninėse kelionėse. Įkrovimo vietos turi atsirasti ten, kur vartotojui jų reikia, o ne ten, kur jis turėtų papildomai važiuoti, kad papildytų elektromobilio baterijas energija“, – įsitikinęs „Enefit“ vadovas.
Anot V.Koryznos, kiekvienam jau turinčiam namą, planuojančiam ar pradėjusiam jo statybą – elektromobilio įsigijimas yra tik laiko klausimas, dabar ar šiek tiek vėliau jo prireiks, tad dėl stotelės įrengimas, kartu su saulės elektrine ir akumuliaciniu įrenginiu, neturėtų kelti abejonių. Sudėtingesni sprendimai laukia daugiabučių gyventojų. „Kitose šalyse yra įdomių sprendimų, tarkim, elektros įvadai ir krovimo lizdai prie apšvietimo stulpų. Tačiau, dėl mažo galingumo, dėl to, kad apšvietimo laikas, taigi ir elektros tiekimas, apribotas tamsiuoju paros metu bei kt. išlygos sukelia daug įvairių sunkumų. Tad daugiabučių gyventojams iš tiesų reikia ieškoti alternatyvų, galbūt kelti šį klausimą darbdaviui bei skatinti viešųjų stotelių plėtrą“, – mano specialistas.
Miestų centrai – tvaraus transporto erdvė
Europos sąjungos žalioji kryptis apima ne tik transporto kaitą iš taršaus į netaršų, bet teritorinius transporto naudojimosi pokyčius. Žiūrint į Europos šalių praktiką, matyti jau dabar Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos bei kt. Europos šalių didžiųjų miestų centruose apribojimus transportui su vidaus degimo varikliais.
„Mūsų tautiečiams, asmeninėms ar verslo reikmėms perkant automobilį, verta pagalvoti, ar tikrai su juo norėdamas keliauti, galės norą išpildyti taip paprastai ir įprastai, kaip yra pratęs. Ko gero – ne. Vilniuje irgi matoma panaši kryptis. Vilniaus savivaldybė pertvarkė eismą senamiestyje, pereita nuo tranzitinio, prie žiedinio eismo centre. Intensyviai plečiami pėsčiųjų, dviračių takai. Šią vasarą sostinėje atsirado elektrinių skuterių (motorolerių) paslauga, kuria mielai naudojuosi ir aš su šeima. Tai ir nuotykis, ir smagumas visai šeimai, ir tuo pačiu tvarus naudojimasis transportu mieste. Neabejoju, kad tokia perspektyva ir turėtų būti, kai visas visuomeninis miesto transportas taps elektrifikuotu, o asmenis transportas, jeigu bus ir neelektrifikuotas, tai, ypač miestų centruose, reikės naudotis kitomis transporto priemonėmis“, – mano V.Koryzna.
Tvarumo motyvas renkantis paslaugas keičia vartotojų įpročius
„Enefit“ vadovo nuomone, žvelgiant iš šios dienos privataus kliento perspektyvos, įprasta praktika, kai elektromobilis pasirenkamas, kaip antrasis šeimos automobilis. Šeima gyvenanti mieste ar užmiestyje ir turinti vaikų, tolimesnėms kelionėms dar naudoja įprastais degalais varomą arba, geriausiu atveju, hibridinį automobilį. O kelionėms mieste – elektromobilis tampa patraukliu, taupančiu laiką pasirinkimu, nes galima naudotis specialiomis eismo juostomis. Taupoma lėšų dėl parkavimo lengvatų ir dar daugiau sutaupoma turint visą paslaugų paketą su saulės elektrine, akumuliaciniu įrenginiu, kt. paslaugomis. Iš verslo perspektyvos – jau dabar turime elektromobilių sėkmingo panaudojimo pavyzdžių, kai įmonės numato apibrėžtus važiavimo maršrutus, aiškius planus, kur ir kada krausis bateriją. Tai leidžia joms pereiti nuo eksperimentinio, prie normalaus darbinio režimo ir savo bendrovės transporto poreikius visiškai išpildyti elektromobiliais.
„Geras pavyzdys – automobilių dalijimosi paslauga. Turime dviejų prekės ženklų produktus, vienas jų siūlo tik elektromobilius. Paslauga išpildo klientų poreikius vietoje, ne kliūtimi tampa ir automobilio kaina. Ši paslauga, kuriai taip pat labai svarbi įdiegta įkrovimo stotelių infrastruktūra, atneša ekonominę naudą, nes leidžia optimizuoti, sutaupyti savo finansus. Transporto elektrifikavimas veda link to, kad nutolstame nuo transporto priemonės, kaip individualios nuosavybės suvokimo, nes dalijimosi paslauga suteikia galimybę transportu naudotis tada, kada mums jo reikia, dėl to atsiranda ir finansinė sinergija, ir patogumas, ir išpildomas tvaraus naudojimosi motyvas. Manyčiau, kad dėl šių priežasčių, mes jau netolimoje ateityje labai keisime savo įpročius“, – įsitikinęs V.Koryzna.
Skiriasi metodai, tačiau tvarių priemonių bei paslaugų dominavimas – neišvengiamas
„Enefit“ vadovo nuomone, ir Lietuvoje, ir visoje ES einama teisinga linkme, nors mokestinė politika ko gero galėtų būti aktyvesnė, skatinanti netaršių priemonių naudojimą, valstybinės institucijos įvairiais aspektais galėtų įsitraukti aktyviau, tiek pačios pereidamos prie tvarių priemonių, tiek komunikuodamos. Edukacija apie tai, kas daro mūsų aplinką tvaresnę, ekologiškesnę, švaresnę, yra labai svarbi. Visada kyla klausimas, ar skatinti netaršių priemonių vartojimą jas subsidijuojant, ar apmokestinti taršias priemones? Abu variantai yra galimi. Tačiau kryptis nubrėžta pakankamai aiškiai. Šalies ekonominis lygis, vartotojų perkamoji galia priklauso nuo labai daug veiksnių, tačiau jau šiandien iš laiko perspektyvos pažvelgus matyti, kad judėjimas vyksta tik teigiama, tvarios energijos naudojimo, elektrifikuotų paslaugų įsigalėjimo linkme.
