Lietuvoje praėjusią savaitę lankęsis europarlamentaras tikino, kad projektas sustos, jeigu bus diskutuojama, kaip gali atrodyti finansavimas, o ne kaip užsitikrinti lėšas.
„Nedarykite vištos ir kiaušinio diskusijos iš to, jei Baltijos šalys sakys, kad mes turėtume sustabdyti dabartinį pasiruošimą, nes nesame tikri dėl pinigų, tuomet viskas nueis šuniui ant uodegos“, – interviu BNS sakė W.van de Campas.
Jo teigimu, Europos Sąjungos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) koridorių projektai yra svarbūs, todėl, jo nuomone, finansavimas bus garantuotas, nepaisant „Brexit“ ar pabėgėlių krizės.
– Šiuo metu viena pagrindinių problemų yra ta, kad niekas nežino, kaip po 2020 metų dėl „Brexit“, pabėgėlių ir saugumo krizės ES atrodys finansavimas „Rail Baltica“. Kaip jūsų nuomone, pasikeis finansavimas po 2020 metų?
– Atvirai kalbant, aš esu optimistas. „Rail Baltica“ yra vadinamojo TEN-T koridoriaus, kuris yra Europos transporto politikos brangakmenis, dalis. Dėl „Brexit“ ir pabėgėlių mes sulauksime daugiau spaudimo Europos biudžetui, bet tai neatsilieps TEN-T projektams.
Viena ES problemų yra, kad mes šiuo metu ne darome, o per daug kalbame ir neturime konkrečių rezultatų piliečiams. TEN-T koridoriai yra vienas geriausių konkrečių pavyzdžių ir aš beveik 100 proc. tikras, kad mes galėsime išlaikyti biudžetą jiems, taip pat ir „Rail Baltica“ projektui.
Nedarykite vištos ir kiaušinio diskusijos iš to, jei Baltijos šalys sakys, kad mes turėtume sustabdyti dabartinį pasiruošimą, nes nesame tikri dėl pinigų, tuomet viskas nueis šuniui ant uodegos. Manau, Baltijos šalys turėtų įrodyti, kad jos yra pasiruošusios investuoti: trasa, leidimai, pokalbiai su žemdirbiais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, tvarumas ir pinigai ateis. Jei pasiruošimas įstrigs, mes sulauksime problemų dėl pinigų. Taigi, ši vištos ir kiaušinio diskusija gali būti pavojinga.
– Tačiau jau dabar daug kalbama, ypač Estijoje, apie finansavimo netikrumą – ar ES parama sieks 85 proc., ar projektas bus tvarus ir ekonomiškai gyvybingas. Tad diskusijos jau prasidėjusios ir sniego gniūžtė vis didėja. Ar nėra pavojinga nediskutuoti apie tai, ką daryti, jei negausime paramos?
– Kaip politikas per vadinamuosius media mokymus išmokau niekada neatsakinėti į „jeigu“ klausimus. Žinoma, aš suprantu jūsų požiūrį, bet, mano nuomone, jis yra neteisingas. Aš buvau Olandijos parlamento narys 23 metus ir mes įgyvendinome didelį geležinkelio projektą nuo Roterdamo iki Vokietijos. Tai buvo labai sunki diskusija su visuomene, žemdirbiais, nevyriausybinėmis organizacijomis, bet mums pavyko.
Geležinkelis veikia daugiau nei 10 metų. (...) Jeigu bus atmosfera, kad negausite 85 proc. paramos, tada prasidės vištos ir kiaušinio diskusija, arba ką jūs pavadinote sniego gniūžte. Tad turime būti tvirti. Mes sakome, kad geležinkelio jungtis iš Baltijos šalių į ES yra svarbi, tad mes tęsiame projektą. Vyriausybės turi dirbti savo darbą ir pabaigti pasiruošimą.
– Kita svarbi tema yra visuomenės požiūris Estijoje. Kaip manote, ar projektas gali būti įgyvendintas, jei visuomenė yra prieš jį?
– Mes susitikome su Estijos ekonomikos ministre Kadri Simson ir, žinoma, kalbėjomės apie šiuos gandus ir problemą. Ji sakė, kad yra diskusijų, tačiau naujoji vyriausybė ir parlamento dauguma palaiko projektą. Vyksta diskusijos su nevyriausybinėmis organizacijomis, yra diskusijų apie tvoras palei geležinkelį, apie perėjas gyvūnams virš arba po linija. Ji sakė, palikite tai mums ir mes susitvarkysime. Nenuvertinkite viešų diskusijų, nes mes jų turėjome keliuose TEN-T koridorių projektuose. Ministrė mus patikino, kad jie sugebės susitvarkyti. Projektas dėl šių diskusijų, manau, nesustos.
– Geležinkelio jungtys su Lenkija taip pat yra jautrus klausimas – jei Lenkija nuo Lietuvos sienos nenuties greitosios vėžės, kelionė iki Balstogės truks ilgai, nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu traukinys važiuos Lietuvoje. Tad kaip reikėtų kalbėtis su Lenkija?
– ES su Lenkija turi labai plačius santykius. Man atrodo, kad šioje daugiametėje finansinėje perspektyvoje jie gavo 83 mlrd. eurų iš ES. (...) Manau, Europos Komisija gali įtikinti Lenkijos vyriausybę, kad „Rail Baltica“ projekte mums reikia turėti vieną greitį ar bent su greičiu nekiltų problemų, tad neizoliuokite problemos su Lenkija kaip vištos ir kiaušinio diskusijos. Ilgiausiai per dvejus metus, esu visiškai tikras, išspręsime šią problemą su Lenkija. Mes mokame 85 proc. už Lenkijos bėgius, tad žinoma, tai vis dar problemą, bet mes ją išspręsime.
Aš optimistas. Su Lenkija mes turime daug iššūkių. Pavyzdžiui, vienas iššūkių yra geležinkelių vagonų keliamas triukšmas Lenkijoje, mes subsidijuojame šių vagonų atnaujinimą ir, žinoma, ES yra gera derybininkė ir mes galime sujungti šiuos klausimus, ypač su naująją Lenkijos vyriausybe, kuri yra... labai stipri.
