„Mokesčių mokėtojų pinigais negali būti gelbėjama įmonė, kuri pakankamai ilgai nepajėgi veikti savarankiškai. Valstybė išimties tvarka gali finansiškai padėti įmonėms, tačiau turi įsitikinti jų gyvybingumu. Svarbu įmones reorganizuoti teisingai. „Estonian Air“ padėtis buvo sudėtinga“, – interviu Estijos visuomeninei televizijai kalbėjo Europos Komisijos narė.
Ji pridūrė, jog mažos valstybės negali tikėti konkurencijos sąlygų išimčių.
„Estonian Air“ lapkričio 8-ąją buvo priverta nutraukti komercinę veiklą, Europos Komisijai išvakarėse paskelbus tyrimo išvadas, jog valstybės finansinė parama šiai aviakompanijai prieštaravo bendros rinkos principams.
Estijos europarlamentaras Urmas Paetas antradienį pateikė Europos Komisijai paklausimą dėl šio jos verdikto.
Europarlamentaras paprašė Europos Komisijos atsakyti, kaip valstybės finansinė parama „Estonian Air“ galėjo pakenkti konkurencijai Europos oro pervežimo rinkoje ir kurios konkrečiai skrydžių bendrovės dėl to nukentėjo, ar šį sprendimą priimant buvo atsižvelgta į tai, jog dėl to sumažės Estijos konkurencingumas, kils oro susisiekimo tarp Estijos ir kitų Europos šalių problemų, darbo neteks per 150 žmonių.
Be to, paklausta, kuo „Estonian Air“ situacija konkrečiai skiriasi nuo Latvijos skrydžių bendrovės „Airbaltic“, kuriai valstybės parama nelaikoma neteisėta.
