Antradienį Europos Parlamentas nubalsavo dėl derybų su Europos Sąjungos (ES) Taryba pozicijos dėl naujų ES taisyklių, kurios nustatys naujus anglies dioksido taršos reikalavimus autobusams ir sunkvežimiams.
Europos parlamento Žaliųjų frakcijos atstovas, pataisų pranešėjas Nyderlandų politikas Basas Eickoutas po balsavimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad tai yra labai pozityvus pokytis.
Naujoji direktyva įteisintų vien tik netaršius miesto autobusus, tiesa, su tam tikromis išimtimis.
„Tos vietinės bendrovės, kurios investavo į alternatyvius sprendimus, pavyzdžiui, biometaną, gali gauti pratęsimą iki 2035 m., kad būtų užtikrintos, jog investicijos, kurias jie moka iki šiol, apsimokėtų“, – nurodė B.Eickoutas.
Ne vienas Lietuvos miestas turi tokius autobusus. Pavyzdžiui, pernai rudenį skelbta, kad Klaipėdos autobusų parką tuo metu sudarė 46 dujiniai autobusai. Anksčiau naudoję gamtines dujas nuo 2022 m. rudens jie naudoja biometaną. Dujinius autobusus Klaipėda pradėjo naudoti dar 2006 m.
Šių metų liepą panaši naujovė – 10 biometaną naudojančių autobusų - buvo pristatyti Šiauliuose. Dalis autobusų šį kurą naudoja ir Kaune, kai kuriuose mažesniuose Lietuvos miestuose.
Nuo 2030 m. būtų uždrausta įsigyti miesto autobusus, kurie išmeta CO2.
„Tai reiškia, kad nuo 2030 m. naujos investicijos į autobusus, turėtų būti nukreiptos į aplinkos neteršiančius miesto autobusus, kas praktikoje reiškia elektrinius autobusus <...> Būkime teisingi – autobusai, naudojantys biokurą [biometaną], nėra nulinės emisijos autobusai. De facto tai reiškia, kad tikslas – elektriniai autobusai visuose mūsų miestuose iki 2030 m.“, – nurodė B.Eickoutas.
Į leistinų transporto priemonių kategoriją įeina ir ir vandeniliu varomos transporto priemonės.
Tiesa, pabrėžtina, kad siūlomi pokyčiai apima tik miestų autobusus.
Tarpmiestiniams ar ilgų nuotolių autobusams, lygiai kaip ir sunkvežimiams, pokyčių horizontas būtų ilgesnis, griežtesni reikalavimai būtų taikomi palaipsniui.
Naujomis taisyklėmis siūloma sunkiasvorių transporto priemonių taršą 2030–2034 m. laikotarpiu vidutiniškai sumažinti 45 proc., 2035-2039 m. – 65 proc. (anksčiau siūlyta 70 proc.), o nuo 2040 m. – 90 proc.
Į šią kategoriją įeina ir sunkvežimiai, taip pat kita sunkioji technika. Tiesa, daliai sunkiasvorės technikos taip pat būtų taikomos išimtys - pavyzdžiui, kai kurioms žemės ūkio, karinėms reikmėms naudojamoms mašinoms.
Ataskaitos taškas, nuo kurio būtų matuojamas sumažėjimas – 2019 metų rodikliai.
ES taisyklių pataisoms pritarė 445 EP nariai, 152 nepritarė, o 30 susilaikė. Dešimt Lietuvos parlamentarų pasisakė „už“, „prieš“ balsavo tik Valdemaras Tomaševskis.
Po balsavimo plenarinėje sesijoje vyks vadinamasis trilogas – trišalės derybos tarp Europos parlamento, Europos komisijos ir Vadovų tarybos.
Tai vienas paskutinių šio pataisų etapų – po trilogo parlamentas dar kartą balsuos, o parlamentui nubalsavus „už“ – būtų pradėtas jo įgyvendinimas.
Sunkiasvorės transporto priemonės, pavyzdžiui, autobusai ar sunkvežimiai, išleidžia ketvirtadalį ES transporto šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) arba 6 proc. visų ES ŠESD.
Netaršūs krovininiai automobiliai šiandien sudaro mažumą
Kaip nurodo Tarptautinė Energetikos agentūra (IEA), 2022 m. pasaulyje buvo parduota beveik 66 tūkst. elektrinių autobusų ir 60 tūkst. vidutinių ir sunkiasvorių sunkvežimių.
Tai sudarė apie 4,5 proc. visų autobusų pardavimų ir 1,2 proc. sunkvežimių pardavimų visame pasaulyje.
Vis dėlto, Europos valstybių dalis čia yra labai menka – elektrinių (ir kuro elementais varomų) sunkvežimių ir autobusų gamyboje bei pardavimuose dominuoja Kinija.
2022 m. Kinijoje buvo parduota 54 tūkst. naujų elektrinių autobusų ir apie 52 tūkst. elektrinių vidutinės ir sunkiasvorių sunkvežimių. Tai sudaro atitinkamai apie 80 proc. ir 85 proc. pasaulinių pardavimų.
„Be to, daugelis Lotynų Amerikoje, Šiaurės Amerikoje ir Europoje parduodamų autobusų ir sunkvežimių yra kiniškų prekės ženklų“, – nurodoma Tarptautinės energetikos agentūros puslapyje.
Tiesa, elektrinius ar kitais netaršiais būdais varomus sunkiasvorius automobilius kuria ir parduoda Europos gamintojai, pavyzdžiui, Švedijos „Volvo“ ir „Scania“, Prancūzijos „Renault“, Vokietijos „Mercedes“ ir kiti.
Europoje elektrinių autobusų pardavimai buvo didžiausi Suomijoje, kur 2022 m. elektriniai autobusai sudarė du trečdalius pardavimų, Norvegijoje ir Nyderlanduose, kur jie sudarė beveik pusę pardavimų, ir Danijoje, kur jie sudarė beveik trečdalį pardavimų.
Pardavimų dalis taip pat buvo ženkli Švedijoje, Šveicarijoje ir Izraelyje.
Neliktų paramos netaršiam transportui
Sugriežtinus sunkiasvorių transporto priemonių (angl. HDV, liet. STP) išmetamo CO2 kiekio mažinimo reikalavimus ir įdiegus reikiamą įkrovimo ir degalų papildymo infrastruktūrą bus atliktas pagrindinis vaidmuo mažinant viso STP parko išmetamų teršalų kiekį, kad būtų pasiektas 2050 m. ES klimato neutralumo tikslas.
Nuo 2030 m. pradėjus taikyti griežtesnius viso ES parko tikslus, gamintojai ES rinkai turės pateikti daug daugiau visai netaršių transporto priemonių.
Taigi tai reikštų, kad visai netaršių ir mažataršių transporto priemonių (toliau – NMTP) naudojimo skatinimo sistema nebeatitiks savo pradinio tikslo ir galėtų kenkti Reglamento (ES) 2019/1242 veiksmingumui.
Be to, atsižvelgiant į aukštą visiškai netaršių transporto priemonių technologinio pasirengimo lygį (angl. TRL), „nėra jokios įtikinamos priežasties toliau teikti papildomas paskatas mažataršėms transporto priemonėms“.
Todėl ta skatinimo sistema turėtų būti netaikoma mažataršėms sunkiosioms transporto priemonėms nuo 2025 m., suderinta su dabartinėms rinkos tendencijomis ir visiškai panaikinta nuo 2030 m.
