Lietuvos, Kipro, Bulgarijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Maltos, Lenkijos ir Rumunijos transporto ministrų kreipimesi pabrėžiamas dėkingumas EK ir komisarei A.Valean už nuolatines pastangas, siekiant tvarios, išmanios ir atsparios Europos transporto sistemos. Nors ir džiaugiamasi konstruktyviu požiūriu bei lyderyste, kurią Komisija parodė atlikdama poveikio vertinimą dėl Mobilumo paketo, pabrėžiama būtinybė peržiūrėti nuostatas, susijusias su privalomu vilkikų grįžimu į įmonės registracijos šalį kas aštuonias savaites ir kabotažo ribojimais.
„Kartu su teigiamomis Mobilumo paketo nuostatomis, turinčiomis užtikrinti vairuotojų socialinių standartų ir gerovės apsaugojimą, deja, buvo priimti ir tie pasiūlymai, kurie nedera su ambicingais ES žaliojo kurso tikslais ir vidaus rinkos principais. EK atliktas tyrimas parodė, kad privaloma vilkiko kelionė į registracijos šalį kas aštuonias savaites 2023 m. į aplinką papildomai išmes beveik 3 mln. tonų anglies dvideginio, o tai gali nulemti beveik 5 procentais didesnę tarptautinių krovinių vežimo keliais emisiją. Todėl aktyviai kviečiame imtis veiksmų, siekiant peržiūrėti ir patikslinti minėtas paketo nuostatas“, – sako susisiekimo ministras M.Skuodis.
Laiške EK komisarei pažymėta, kad su Komisija, ES valstybėmis narėmis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis išdiskutuoti sprendimai turėtų būti rasti iki 2022 m. vasario, kuomet įsigalios minėtos Mobilumo paketo nuostatos.
Siekdama užtikrinti, kad Lietuvos vežėjai nepatirtų diskriminavimo, nelygių konkurencijos sąlygų, kad jiems nebūtų taikomi nepagrįsti ir neproporcingi reikalavimai, suteikiantys konkurencinį pranašumą kitų šalių vežėjams vieningoje ES rinkoje, Lietuva jau yra pateikusi ieškinius ES Teisingumo Teismui (ESTT). Šių metų kovą Lietuva taip pat prisijungė prie kitų šešių šalių bylų ESTT.
Paramą Lietuvos skundui yra išreiškusi Lenkija ir kaimyninės Baltijos šalys.
