Šio žingsnio ministrai ėmėsi reaguodami į beprecedenčius įvykius – Rusijos valdžios nepateisinamą karą Ukrainoje, didelį degalų kainų augimą, koronaviruso pandemiją Europoje ir dėl to kylančius iššūkius transporto sektoriuje.
„Situacija dėl vairuotojų trūkumo visoje Europoje įtempta, o karas Ukrainoje tik dar labiau išryškino problemą. Šiuo sunkiu laikotarpiu, kai prekių ir žaliavų judėjimo bei logistikos poreikis yra pastebimai išaugęs, šalys skubiai organizuoja humanitarinę pagalbą vis didesniam pabėgėlių iš Ukrainos skaičiui, ypač svarbu, kad nepagrįsti ir neproporcingi Mobilumo paketo reikalavimai, sudarantys kliūtis ES pakraščiuose esančių šalių vežėjų veiklai, būtų kuo greičiau persvarstyti ar bent laikinai netaikomi“, – sako susisiekimo ministras M.Skuodis.
Lietuvos, Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Maltos, Kipro, Rumunijos ir Vengrijos transporto ministrų laiške EK komisarei taip pat pažymėta, kad siekiant sustiprinti Bendrijos transporto sektoriaus atsparumą būtina sukurti nuoseklią reguliavimo sistemą ir nustatyti tam tikras išimtis, kurios būtų taikomos ekstremaliųjų situacijų ir panašių krizių atvejais.
Naujausi Mobilumo paketo pakeitimai, susiję su vilkikų grąžinimu į jų registracijos šalį ir kabotažo operacijų apribojimu, įsigaliojo šių metų vasario 21 d. Dėl šių tiek ES bendrosios rinkos, tiek aplinkosaugos požiūriu žalingų nuostatų Lietuva jau yra pateikusi ieškinius ES Teisingumo Teismui.
Pritarimą Lietuvos skundui yra išreiškusi Lenkija ir kaimyninės Baltijos šalys.
Klausimą dėl Mobilumo paketo neigiamo poveikio Lietuvos susisiekimo ministras kėlė ir vasario 21–22 dienomis Prancūzijoje vykusiame neformaliame ES transporto ministrų susitikime.