10 šalių, įskaitant Prancūziją ir Italiją, pritarė tam, kad be dabartinių 10 proc. muitų būtų nustatyti iki 35,3 proc. muitai, sakė ES diplomatai.
Penkios šalys, įskaitant Vokietiją ir Vengriją, balsavo prieš, o 12 susilaikė.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas savo ruožtu prieš balsavimą pareiškė, kad ES rizikuoja pradėti „ekonominį šaltąjį karą“ su Kinija.
„Tai, ką mus verčia daryti Europos Sąjunga, yra ekonominis šaltasis karas, – visuomeniniam radijui sakė V. Orbanas. – Tai blogiausia, kas gali nutikti Europai. (...) Jei tai tęsis, Europos ekonomika mirs.“
Papildomi muitai yra platesnio prekybos ginčo dėl Kinijos vyriausybės subsidijų ir sparčiai augančio Pekino žaliųjų technologijų eksporto į 27 šalių bloką dalis.
Šią liepą ES nustatė laikinus iki 37,6 proc. muitus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, teigdama, kad nesąžiningai naudojamasi valstybės subsidijomis.
Pekinas, atsakydamas į tai, rugpjūtį pateikė skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), teigdamas, kad muitai pažeidžia organizacijos taisykles ir kenkia pasauliniam bendradarbiavimui klimato kaitos srityje.
Kinija taip pat pradėjo tyrimus dėl prancūziško konjako ir europietiškos kiaulienos eksporto, o tai, kaip baiminasi kai kurie analitikai, gali virsti ekonomiškai žalingu prekybos karu su ES.
