Pasak Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus Arenijaus Jackaus, kaimyninės valstybės dėl Lietuvos pageidavimo nutiesti atkarpą iki Vilniaus gali nepritarti sutarčiai.
„Mes esame pasirengę sutarties pasirašymui, esame pateikę pataisytą sutarties variantą ir dabar nuo estų ir latvių priklauso, ar jie priims Vilnių kaip „Rail Baltica“ dalį, ar nepriims. (...) Šiuo metu parengtas akcininkų sutarties variantas, mes esame peržiūrėję, sudėję konkrečias formuluotes ir išsiuntėme praėjusios savaitės pabaigoje Estijai ir Latvijai, o pirmadienį-antradienį bus posėdis ir paaiškės jų pozicija“, – BNS sakė A.Jackus.
Jo teigimu, pagrindinis klausimas, dėl kurio sutarčiai galėtų nepritarti kaimyninės valstybės – „Rail Baltica“ atkarpa iki Vilniaus. Tačiau Lietuva neabejoja, jog ši atkarpa reikalinga valstybei.
„Aš manau, kad Lietuvoje turbūt nelabai kam kyla mintis, kad mūsų sostinė gali likti nuošalyje – Rygą, Taliną sujungiame su Vakarų Europa, o Vilnius lieka užmirštas. Nemanau, kad čia Lietuva turi kitokių idėjų, kad Vilniaus nereikia. Ši nuostata net nelabai diskusinė“, – BNS teigė ministerijos atstovas.
A.Jackus sakė, kad jeigu sutarčiai bus pritarta, liks tik formalios procedūros, o bendrą įmonę pavyks įsteigti iki sausio 1 dienos.
Pirmadienį Vyriausybė pasitarime svarstys dėl „Rail Baltica 2“ bendros įmonės steigimo. Pasak A.Jackaus, siekiama išsiaiškinti, ar Vyriausybę tenkina dabartinė derybų eiga ir nuostatos.
„Pagrindinis dalykas yra tai, kad sausio pirma diena bus už mėnesio, tai to laiko įvykdyti ministrų deklaraciją lieka ne tiek daug laiko ir jeigu mes baigsime derybas, ateisim į Vyriausybę ir mums sakys, kad kažkas netinka, tai turėsime iš naujo daryti. Tai norime užtikrinti, kad viskas būtų suderinta“, – sakė A.Jackus.
Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje – apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų.
Pasak jo, bus aptariamos visos pagrindinės projekto gairės – kad sukurta infrastruktūra turi priklausyti valstybėms, o ne bendrai įmonei, jog į projektą turi būti įtraukta atkarpa iki Vilniaus bei kitos Baltijos valstybių deklaracijoje patvirtintos nuostatos.
A.Jackus teigė, kad bendrovės įmonės akcijas Lietuva, Latvija ir Estija turėtų pasidalinti lygiomis dalimis.
Rugsėjį po sudėtingų derybų Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai rugsėjį pasirašė deklaraciją dėl bendros „Rail Baltica 2“ įmonės steigimo.
Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje – apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų. 2015 metais Lietuvoje jau bus nutiesta apie 1,3 mlrd. litų vertės apie 120 kilometrų transeuropinės vėžės nuo Lenkijos sienos iki Kauno.
„Rail Baltica 2“ vėžė Lietuvoje turėtų kainuoti apie 4,4 mlrd. litų. Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Preliminariai planuojama, kad Lietuvoje vėžė nuo Kauno bus tiesiama per Panevėžį.
