„Estija sutinka, kad akcininkų sutartyje būtų paminėtas galimas Vilniaus prijungimas tam tikromis sąlygomis. Visų pirma, būtina papildomai išanalizuoti projekto rentabilumą, kad šalys įgytų tikrumo, jog Vilniaus prijungimas atsipirks. Antra, Europos Komisija turi patvirtinti, kad Vilniaus prijungimas gali būti finansuojamas. Iki tol projektas turi būti vystomas, vadovaujantis dabartiniu jo variantu“, – sakė ministerijos patarėjas Rasmusas Ruuda.
Kovo 5-6 dienomis Taline tęsiamos „Rail Baltica 2“ projekto darbo grupių derybos, kuriose svarstomas akcininkų sutarties projektas, atsižvelgiant į Estijos vasarį pateiktus kompromisinius pasiūlymus.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos derybininkai vasarį susitarė dėl daugiausiai diskusijų kėlusio Vilniaus prijungimo klausimo. Nutarta, kad Lietuvos sostinė tikrai bus „Rail Baltica 2“ dalis, tačiau dar deramasi, kokiu būdu tai įrašyti į sutartį.
Lietuva 100 kilometrų atšaką nuo Kauno iki Vilniaus nori modernizuoti, kad visų Baltijos valstybių sostinės būtų sujungtos transeuropine vėže, tačiau tam iki šiol priešinosi Estija, todėl užtruko derybos dėl akcininkų sutarties.
Geležinkelis sujungtų Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Europos Sąjungos lėšomis turėtų būti finansuojama 85 proc. viso projekto vertės - skirtingais skaičiavimais, jis vertinamas nuo 12,8 mlrd. iki 18 mlrd. litų.
Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų.
