Europos Komisijos nuomone, Vilniaus sujungimas su „Rail Baltica“ pradiniame projekto etape, kaip nori mūsų partnerė Lietuva, neatitinka galiojančių Europos reglamentų, – sakė R.Ruuda.
„Europos Komisijos pozicija sutampa su visų kitų šalių, išskyrus Lietuvą, nuomonėmis“, – BNS pareiškė ministerijos patarėjas Rasmusas Ruuda.
„Tam tikri nesutarimai užprogramuoti projekte ir, žinoma, jų retkarčiais pasitaiko, bet niekas dėl to nenuleis rankų“, – pridūrė jis.
Pasak patarėjo, Estija niekada neprieštaravo Vilniaus prijungimui prie geležinkelio, tačiau šalis mano, jog prieš priimant sprendimą būtina atlikti galimybių studiją. Be to, reikia Europos Komisijos (EK) patvirtinimo, kad jungtis su Vilniumi, kaip „Rail Baltica“ projekto dalis, bus finansuojama Europos Sąjungos (ES).
„Europos Komisijos nuomone, Vilniaus sujungimas su „Rail Baltica“ pradiniame projekto etape, kaip nori mūsų partnerė Lietuva, neatitinka galiojančių Europos reglamentų“, – pareiškė R.Ruuda.
„Estija toliau rengia vidaus projektą ir toliau bendrai stengiamasi pateikti ES paraišką dėl finansavimo“, – tvirtino patarėjas.
„Jeigu nėra susitarimo, nebus ir pinigų“, – paaiškino P.Telička.
Jo teigimu, siekiant užtikrinti, kad projekto įgyvendinimas būtų pradėtas laiku, verta apsvarstyti galimybę įsteigti bendrą įmonę, kurioje iš pradžių dalyvautų tik Latvija ir Estija.
EK pirmadienį pareiškė, kad Lietuvos siekiai pakeisti geležinkelio „Rail Baltica“ projektą įtraukiant į jį Vilnių prieštarauja ES teisei. Projekto koordinatoriaus Pavelo Teličkos teigimu, „aišku, kur yra kliūtis, ir tai susiję su viena šalimi“.
Anot P.Teličkos, Briuseliui nesuprantama, kodėl Lietuva, anksčiau rėmusi geležinkelio maršrutą per Kauną, pakeitė savo poziciją. Jis perspėjo, kad norint laiku pateikti paraišką ES finansavimui bendra įmonė turi būti įsteigta per kelias artimiausias savaites.
Pagal ankstesnį Lietuvos ir kitų projekte dalyvaujančių šalių patvirtintą susitarimą „Rail Baltica“ linija turėtų būti nutiesta nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos per Rygą ir Kauną aplenkiant Vilnių.
Naujoji Lietuvos pozicija prieštarauja ankstesniam susitarimui dėl „Rail Baltica“ linijos, kuris yra įsigaliojęs kaip teisės aktas, pareiškė P. Telička.
„Rail Baltica“ nėra vien Lietuvos projektas ir tai nėra net Baltijos šalių projektas. Tai ES transporto koridoriaus, kuris sujungs Šiaurės ir Baltijos jūras, projekto dalis, todėl Lietuvos veiksmai prieštarauja visos ES interesams, – teigė P.Telička.
Estija, Latvija, Suomija ir EK pirmadienį sutiko su Latvijos pateikta nauja susitarimo dėl „Rail Baltica“ versija, tuo tarpu Lietuva dokumentui nepritarė.
P.Telička Estijos ir Latvijos žurnalistams Briuselyje pareiškė, kad įmonė, statysianti „Rail Baltica“, paraišką pradiniam finansavimui gauti turi pateikti iki rugsėjo mėnesio.
„Jeigu nėra susitarimo, nebus ir pinigų“, – pareiškė jis.
Anot pareigūno, „Rail Baltica“ nėra vien Lietuvos projektas ir tai nėra net Baltijos šalių projektas. Tai ES transporto koridoriaus, kuris sujungs Šiaurės ir Baltijos jūras, projekto dalis, todėl Lietuvos veiksmai prieštarauja visos ES interesams.
P.Teličkos teigimu, pagal vieną iš galimybių projektui tęsti būtų galima įsteigti bendrą Estijos ir Latvijos įmonę, kuri rugsėjį galėtų pateikti paraišką Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) finansavimui gauti. Jis pažymėjo, kad tam tikrų kitų Rytų Europos šalių projektuose, kuriems taip pat siekiama gauti EITP finansavimo, padaryta nemaža pažanga.
Pagal ES septynerių metų biudžetą EITP numatyta skirti iš viso 11,3 mlrd. eurų, iš jų 4 mlrd. eurų bus paskirstyti rugsėjį.
Apytikriais skaičiavimais, „Rail Baltica“ kainuos 3,7 mlrd. eurų ir linija galėtų būti nutiesta 2019–2024 metais.
