„Mes integruojamės į Europą ir mums reikia gerinti savo infrastruktūrą. Ne tik geležinkelių, bet ir elektros energijos bei energetikos,“ – rašo ministrą cituojantis britų verslo dienraštis „The Financial Times“.
„Rail Baltica“ turėtų sujungti Taliną ir Rygą, taip pat Kauną. Traukiniui keliaujant iki 240 kilometrų per valandą greičiu kelionė nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos sienos truktų maždaug keturias valandas, teigia ministras. Anot jo, tokia kelionė traukiniu šiandien yra beveik neįmanoma.
Estijos, Latvijos ir Lietuvos geležinkeliai yra rusiškos – 1520 milimetrų, o ne Europoje paplitusios 1435 milimetrų – vėžės. „Rail Baltica“ greitojo traukinio 950 kilometrų linija turėtų sujungti Taliną su Varšuva.
„Rail Baltica“ greitojo traukinio 950 kilometrų linija turėtų sujungti Taliną su Varšuva
Buvo net iškeltas pasiūlymas vieną dieną pastatyti Taliną su Helsinkiu sujungsiantį tunelį, kuris būtų ilgesnis nei Angliją ir Prancūziją jungiantis Lamanšo tunelis, tačiau dauguma analitikų mano, jog artimiausioje ateityje tai vargu ar būtų įgyvendinta. Net ir nesant tunelio, planas apima ne tik keleivių, bet ir krovinių vežimą iš Baltijos šalių ir Suomijos į likusią Europos dalį.
„Politiškai mes manome, kad esame geografinė Europos periferija, bet mes norime būti ekonomikos širdyje“, – teigia Suomijos Europos reikalų ir prekybos ministras Alexas Stubbas.
Tačiau „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas stringa, rašo „The Financial Times“. 2003 metais Europos Komisija priskyrė šį projektą prie prioritetinių, tačiau nuo to laiko padaryta pažanga nebuvo didelė. Oficiali „Rail Baltica“ interneto svetainė buvo sukurta 2005 metais ir retai kada atnaujinama. Pareigūnai įspėja, kad apie projektą tik kalbant jį įgyvendinti gali būti sudėtinga.
„Turime įgyvendinti projektą, nesitenkinti tik koncepcija“, – mano J.Partsas. Pasak jo, remiantis optimistinėmis prognozėmis geležinkelis galėtų pradėti veikti 2022 arba 2023 metais.
Projekto įgyvendinimas labai priklauso nuo ES finansavimo per siūlomą Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Pasak J.Partso, iš ES maždaug 3 mlrd. eurų vertės projektui reikėtų gauti iki 85 proc. lėšų. Likusius 15 proc. skirtų Baltijos šalių vyriausybės ir kiekvienos iš šių šalių privatusis sektorius.
Tačiau kol kas yra neaišku, kiek lėšų Europos Komisija galės skirti pagal šią priemonę. Pirminiame 2014–2020 metų biudžeto projekte šiai priemonei buvo siūlyta skirti 50 mlrd. eurų, tačiau spalio mėnesio projekte ši suma jau buvo sumažinta iki 36 mlrd. eurų.
