„Paskutiniame susitarime, kurį pasirašėme pernai Vilniuje, yra parašyta, kad Vilnius bus prijungtas (prie „Rail baltica – BNS) ir mes šį sakinį suprantame, kad turime tęsti „Rail Baltica“ projektą, bet Vilnių prijungiame po to, kai Lietuva atlieka studijas. Taigi, mes nesame pasiruošę pasirašyti tuščią popieriaus lapą, kuriame yra tik mūsų parašas. Žinoma, Vilnius turi būti prijungtas, bet prieš tai Lietuva turi atlikti studijas“, – BNS sakė ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus departamento patarėjas Rasmusas Ruudas (Rudas).
Pasak jo, apie Vilniaus prijungimą būtų galima kalbėti po 2018 metų, kai bus galimybė keisti Europos Sąjungos reglamentavimą.
Keletą kartų esame sakę, mes turime tęsti „Rail Baltica“ projektą kuo greičiau, turime prašyti pinigų iš Europos Komisijos. Mes nematome galimybių prijungti Vilnių šiuo metu, – aiškino ministerijos atstovas.
„Tiesą sakant, mes visi sutariame, kad Vilnius turi būti sujungtas su „Rail Baltica“, bet tai labai sudėtinga ir, net galiu pasakyti, negali būti padaryta šiuo metu su šiuo konkrečiu projektu, bet gali būti prijungtas po atliktų studijų po 2018 metų, kai bus galima keisti ES reglamentus. Taigi, mes keletą kartų esame sakę, mes turime tęsti „Rail Baltica“ projektą kuo greičiau, turime prašyti pinigų iš Europos Komisijos. Mes nematome galimybių prijungti Vilnių šiuo metu“, – aiškino ministerijos atstovas.
R.Ruudas tikino, kad bet kuriuo atveju derybos nėra tokios įtemptos, ir kitą savaitę viceministrai turėtų pasiekti progresą.
„Galbūt žiniasklaidoje buvo per daug (išpūsta problema – BNS): kad Estija ir Vilnius turi tam tikrų didelių problemų ir panašiai. Iš tikro yra ne taip, tai didelis, brangus projektas, jį reikės vystyti keletą metų ir, žinoma, kyla daug problemų, bet mes jas galime išspręsti. Ir mes tikimės, kad pirmadienį bus geras susitikimas. Nesu tikras, kad rasime visus sprendimus, tačiau manau, kad bus žengtas žingsnis į priekį“, – BNS sakė Estijos atstovas.
Pirmadienį Lietuvos, Latvijos ir Estijos susisiekimo viceministrų susitikime Vilniuje bus tęsiamos derybos dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės įsteigimo. Pagrindinis ginčas iki šiol buvo dėl Vilniaus prijungimo prie trasos.
Praėjusį pirmadienį Europos Komisijos atstovai Briuselyje derybininkams pareiškė, kad Lietuvos noras prijungti Vilnių yra neteisėtas.
Lietuvos Susisiekimo ministerija laikosi pozicijos, kad Vilnių bus galima prijungti kitoje finansinėje perspektyvoje, tačiau patį principą, kad Lietuvos sostinė yra transeuropinės vėžės dalis, reiktų įtvirtinti jau pačioje akcininkų sutartyje.
Projekto koordinatorius Pavelas Telička praėjusią savaitę BNS teigė, kad Briuseliui nesuprantama, kodėl Lietuva, anksčiau rėmusi geležinkelio maršrutą per Kauną, pakeitė savo poziciją. Jis perspėjo, kad norint laiku pateikti paraišką ES finansavimui bendra įmonė turi būti įsteigta per kelias artimiausias savaites.
A.Butkevičius po to pareiškė, kad Lietuva netrukdys projekto įgyvendinimui.
Apytikriais skaičiavimais, „ Rail Baltica“ kainuos 3,7 mlrd. eurų ir linija galėtų būti nutiesta 2019–2024 metais.
Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Europos Sąjungos lėšomis turėtų būti finansuojama 85 proc. projekto vertės. Lietuvos susisiekimo ministras praėjusią savaitę pareiškė, kad projektas gali kainuoti apie 18 mlrd. litų.
Bendras „ Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų.
