„Kolegos Lietuvoje jau skelbia, kad pradėti darbai tarp Lenkijos ir Kauno, bet iš tiesų tai, kas yra daroma, ne tai, apie ką mes susitarėme prieš daug metų. Teigiama, kad jau įrengiama infrastruktūra europiniam geležinkeliui tarp Kauno ir Marijampolės, tačiau tai nėra infrastruktūra, leisianti traukiniams važiuoti 240 kilometrų per valandą greičiu, o perpus mažesniems greičiams“, – interviu naujienų portalui delfi.lt sakė Estijos ministras.
Pasak jo, įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, daugiausia laiko praleidžiama sprendžiant Lietuvos susirūpinimą.
„Neklauskite, kodėl. Kartais labai sunku suprasti. Jei kažkas pasako, kad geležinkeliai privalo būti valstybiniai, – gerai. Yra labai daug legalių mechanizmų, kaip tai įgyvendinti. Projektas gali būti sėkmingai plėtojamas tik tada, jei iš visų pusių yra noras“, – kalbėjo jis.
J.Partsas teigė, jogjau beveik metus diskutuojama apie bendros įmonės įkūrimą, tačiau kol kas nėra priimta sprendimo.
„Labai svarbu, turėti vieną bendrą įmonę bendrai infrastruktūrai. Tai įprasta praktika tokio masto projektams. O mes iki šiol nesame įsteigę bendros įmonės. Kodėl?“, – teigė Estijos ministras.
Baltijos valstybės bei Lenkija ir Suomija rugsėjo viduryje po sunkių derybų su Estija pasirašė deklaraciją dėl bendros įmonės kūrimo.
Projekto „Rail Baltica“ tikslas – nutiesti geležinkelio jungtį tarp Helsinkio, Talino, Rygos, Vilniaus ir Varšuvos, pratęsiant ją iki Berlyno. Lietuva vienintelė iš trijų Baltijos šalių jau tiesia „ Rail Baltica“ vėžę nuo Lenkijos – Lietuvos sienos iki Kauno, kurį ji turėtų pasiekti iki 2015 metų pabaigos.
Visa bendro Baltijos valstybių projekto vertė siekia 3,6 mlrd. eurų (12,43 mlrd. litų). Tikimasi, kad ES finansuos apie 85 proc. projekto.
Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje – apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų.
