2014 metais Barselonos taksi vairuotojus vienijanti profesinė organizacija „Asociacion Profesional Elite Taxi“ pateikė ieškinį Barselonos komerciniam teismas Nr.3 ir, be kita ko, prašė taikyti sankcijas Ispanijos bendrovei „Uber Systems Spain“ t. y. bendrovei, kuri priklauso minėtą platformą valdančiai grupei, dėl nesąžiningos konkurencijos „Asociacion Profesional Elite Taxi“vairuotojų atžvilgiu.
„Asociacion Profesional Elite Taxi“ mano, kad „Uber Spain“ neturi teisės teikti „UberPop“ paslaugos Barselonos mieste. Iš tiesų nei „Uber Spain“, nei atitinkamų transporto priemonių savininkai ar vairuotojai neturi Barselonos miesto priimtose taksi paslaugų teikimo taisyklėse numatytų licencijų ir leidimų.
Kreipėsi į ESTT išaiškinimo
Manydamas, kad ginčui išspręsti reikia išaiškinti keletą Sąjungos teisės nuostatų, minėtas teismas nusprendė kreiptis į ES Teisingumo Teismui išaiškinimo dėl „Uber“ veiklos kvalifikavimo pagal Sąjungos teisę ir šio kvalifikavimo pasekmių.
Ketvirtadienį pateiktoje išvadoje generalinis advokatas M. Szpunaras visų pirma pažymi, kad iš esmės reikia nustatyti, ar „Uber“ platformos teikiamoms paslaugoms taikomas laisvės teikti paslaugas principas kaip „informacinės visuomenės paslaugoms“, ar jos priklauso transporto sričiai, kurią reglamentuoja valstybių narių teisė.
Generalinis advokatas laikosi nuomonės, kad nors faktines aplinkybes turi nustatyti ir įvertinti nacionalinis teismas, nagrinėjama paslauga yra mišri paslauga: viena jos dalis teikiama elektroninėmis priemonėmis, o kita – dėl jos pobūdžio ne tokiu būdu.
Mišri paslauga
Mišri paslauga gali patekti į „informacinės visuomenės paslaugos“ sąvoką, jeigu 1) paslauga, kuri nėra teikiama elektroninėmis priemonėmis, yra ekonomiškai nepriklausoma nuo šiomis priemonėmis teikiamos paslaugos (taip, be kita ko, yra kalbant apie lėktuvų bilietų pirkimo arba viešbučių užsakymo tarpininkavimo platformas) arba 2) teikėjas teikia visą paslaugą (t. y. ir paslaugos dalį, teikiamą elektroninėmis priemonėmis, ir jos dalį, teikiamą neelektroniniu būdu) arba daro lemiamą įtaką pastarosios paslaugos teikimo sąlygoms, todėl abi paslaugos yra neatsiejamos viena nuo kitos, su sąlyga, kad pagrindinis elementas (arba net visi esminiai sandorio elementai) būtų teikiamas elektroninėmis priemonėmis (taip, pavyzdžiui, yra kalbant apie prekių pardavimą internetu).
Generalinio advokato teigimu, „Uber“ teikiama paslauga neatitinka nė vienos iš šių sąlygų. Šiuo klausimu generalinis advokatas pažymi, kad „Uber“ platformą naudojantys vairuotojai nevykdo atskiros veiklos, kuri egzistuoja nepriklausomai nuo šios platformos. Priešingai, ši veikla gali egzistuoti tik per šią platformą, be kurios ji neturėtų jokios prasmės.
Generalinis advokatas taip pat pabrėžia, kad „Uber“ kontroliuoja ekonomiškai svarbius jos platformoje siūlomos miesto transporto paslaugos veiksnius. Iš tiesų „Uber“ nustato vairuotojams galimybės verstis šia veikla ir vertimosi ja išankstines sąlygas, ii) finansiškai atsilygina vairuotojams, įvykdžiusiems didelį kelionių skaičių, ir jiems nurodo vietas ir laiką, kai jie gali tikėtis atlikti daug kelionių ir (arba) palankių tarifų (o tai leidžia „Uber“ pritaikyti savo pasiūlą prie paklausos svyravimų formaliai neįpareigojant vairuotojų), iii) kontroliuoja, nors ir netiesiogiai, vairuotojų darbo kokybę ir dėl to vairuotojai net gali būti pašalinti iš platformos ir iv) faktiškai nustato paslaugos kainą.
Nėra tik paprasta tarpininkė
Dėl visų šių savybių atmetama galimybė, kad „Uber“ gali būti laikoma paprasta tarpininke tarp vairuotojų ir keleivių. Be to, teikiant „Uber“ platformos siūlomą mišrią paslaugą pagrindinė paslauga neabejotinai yra vežimo paslauga (taigi paslauga, kuri nėra teikiama elektroninėmis priemonėmis), suteikianti šiai paslaugai ekonominę prasmę.
Generalinis advokatas daro išvadą, kad keleivio ir vairuotojo ryšio užmezgimo paslauga, teikiama elektroninėmis priemonėmis, nėra nei atskira, nei pagrindinė vežimo paslaugos atžvilgiu. Dėl to „Uber“ teikiama paslauga negali būti laikoma „informacinės visuomenės paslauga“. Veikiau tai yra visos užsakomojo miesto transporto sistemos organizavimas ir valdymas.
Be to, „Uber“ neteikia dalijimosi vienu automobiliu paslaugos, nes paskirties vietą pasirenka keleiviai ir vairuotojams atlyginama suma, kuri yra gerokai didesnė nei tiesiog patirtų išlaidų padengimas.
Atsižvelgdamas į tai, kad ekonominiu požiūriu vežimo paslauga yra pagrindinis elementas, o keleivių ir vairuotojų ryšio užmezgimo naudojant išmaniųjų telefonų programėlę paslauga – papildomas elementas, generalinis advokatas siūlo Teisingumo Teismui atsakyti į pateiktus klausimus taip, kad „Uber“ platformos teikiama paslauga turi būti laikoma „paslauga transporto srityje“.
Verta paminėti, kad generalinio advokato išvada nėra privaloma Teisingumo Teismui. Būdami visiškai nepriklausomi, generaliniai advokatai siūlo Teisingumo Teismui teisinį bylos, už kurią jie atsakingi, išsprendimo būdą. Teisingumo Teismo teisėjai pradeda pasitarimus šioje byloje. Sprendimas bus priimtas vėliau.
„Uber“ laukia galutinio teismo sprendimo
„Esame susipažinę su šia nuomone ir laukiame galutinio teismo sprendimo, kuris bus priimtas vėliau šiemet. Mūsų vykdomos veiklos priskyrimas transporto sričiai nepakeistų dabartinio įmonės teisinio reguliavimo daugelyje Europos Sąjungos šalių“, – sakė „Uber“ atstovas.
„Vis dėlto toks sprendimas pakenktų labai reikalingai pasenusių įstatymų, neleidžiančių milijonams Europos gyventojų keliauti vieno mygtuko bakstelėjimu, pertvarkai“, – nurodoma agentūrai BNS įmonės atsiųstuose komentaruose.
