Klaipėda laukia 58 lainerių
Kelerių praėjusių metų kruizinės laivybos rezultatai Baltijos uostams užkėlė aukštą kartelę. Išlaikyti pavydėtiną turistų srautą pavyks toli gražu ne kiekvienam uostamiesčiui. Neramu ir Klaipėdai, kuri pernai pasiekė rekordą – Lietuvą aplankę 62 kruiziniai laineriai atplukdė bemaž 60 tūkst. turistų. Šiųmetinį kruizinės laivybos sezoną uostininkai ir turizmo specialistai pasitinka su kiek mažesne euforija.
Į Klaipėdą užsiregistravo atplaukti 58 laineriai. Laimė, 13 iš jų bemaž 300 m ilgio ir vienu metu gali plukdyti daugiau nei 3,5 tūkst. keleivių. Viliamasi, kad dėl to bendras kruizinių turistų srautas neturėtų žymiai skirtis nuo pernykščio.
Dėl griežtėjančių reikalavimų laivams brangsta kelionės
Tačiau retėjančios kruizinių laivų viešnagės Baltijos regione rodo, kad teks pasitempti. Pasaulinės kruizinės laivybos tendencijos liudija nemenką augimą. Iki 2018 m. pasaulyje bus pastatyti bemaž 20 naujų kruizinių laivų. Tačiau kiek jų suks kursu Baltijos jūros link, sunku prognozuoti.
Turizmo specialistų svarstymu, nuo maršruto į Baltijos regioną turistus gali atbaidyti ūgtelėjusi kaina. Branginti keliones laivybos kompanijos buvo priverstos dėl Baltijos ir Šiaurės jūrose plaukiojantiems laivams sugriežtintų reikalavimų. Nuo šių metų sausio laivai privalo sumažinti sunaudojamo kuro sieros koncentraciją.
Tam būtini milžiniškų išlaidų reikalaujantys filtrai. Kaip tik šios sąnaudos ir speičia į kampą Baltijos bei Šiaurės jūrose plaukiojančius laivus didinti savo paslaugų kainas.
Renkasi vis kitus maršrutus
Kita mažėjančio susidomėjimo Baltijos regionu priežastis – tie patys kruiziniais laivais keliaujantys turistai.
Kruizinės laivybos mastai Baltijos jūroje palyginti su pernykščiais smuktelėjo 3 proc.
„Net 70 proc. laivais aplink pasaulį keliaujančių žmonių – tie patys, tik pasirinkę vis kitus maršrutus. Mažai tikėtina, kad kartą aplankiusieji regioną vėl rinksis panašų maršrutą. Jie nori pamatyti vis kitas šalis“, – pasakojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Rinkodaros skyriaus vadovė Kristina Gontier.
Tokia nuostata šiemet gerokai sujudino Talino uostą. Vasarą ten nebepageidauja užsukti pusšimtis laivų. O bendri kruizinės laivybos mastai Baltijos jūroje lyginti su pernykščiais smuktelėjo 3 proc.
Po „Costa Concordia“ tragedijos teko mažinti kainas
Turizmo specialistai atskleidžia ir kas prieš kelerius metus nulėmė kruizinės laivybos suklestėjimą Baltijos regione.
„Po laivo „Costa Concordia“ tragedijos 2012 m., kuomet prie Italijos nuskendo kelios dešimtys keleivių, visi pradėjo žvalgytis saugesnių regionų kelionėms. Be to, visos kruizinės laivybos kompanijos po šios tragedijos turėjo susigrąžinti keliautojų pasitikėjimą. Teko smarkiai sumažinti kelionių kainas“, – pasakojo Klaipėdos kultūros ir turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė.
Dabar kainos grįžta į senas vėžes, o prisivilioti turistą tampa vis sunkiau. Daug kur pasaulyje apsilankę keliautojai – išrankūs. Į Klaipėdą dažniausiai atvyksta pusamžiai ir vyresni vokiečiai. Vizito metu jie uostamiestyje išleidžia apie 50 eurų.
Agentūros svečiams dažniausiai organizuoja išvykas į Palangą, Kuršių neriją, lankytinas Žemaitijos vietas. Pirmasis kruizinis laivas į Klaipėdą šiemet užsuks gegužės 4 d., duodamas startą turizmo sezonui pajūryje.
