Taip ji kalbėjo primindama pavyzdį, kai ES pavyko užsitikinti valstybių narių paramą bendroms darbuotojų komandiravimo taisyklėms, nors dalis šalių iš pradžių buvo netgi agresyvios.
Kai kurioms nuostatoms dėl vežėjų darbo smarkiai priešinasi Lietuva ir kai kurios kitos Vidurio bei Rytų Europos šalys.
„Kai pasiūliau Komandiravimo direktyvą, taip pat buvau apkaltinta. Kai kurie šalių narių parlamentų nariai buvo beveik agresyvūs, jie sakė: „Ką tu darai“? Bet mes paaiškinome ją šalims narėms ir (...) kartu pasiekėme gerą sprendimą su didele, didele dauguma“, – žurnalistams sakė T.Thyssen.
„Taip nutiks ir su transporto sektoriumi“, – pridūrė už užimtumą, socialinius reikalus, gebėjimus ir darbo jėgos judumą atsakinga Europos Komisijos narė.
Lietuva ir kitos regiono šalys sako, kad Mobilumo paketu vakariečiai siekia padaryti jų vežėjus nekonkurencingais ir išstumti juos iš rinkos.
„Tai nėra Vakarai prieš Rytus ar Šiaurė prieš Pietus, tuo siekiama rasti bendrą sprendimą, leisiantį turėti organizuotą vidinę transporto sektoriaus rinką“, – kalbėjo eurokomisarė.
Ji priminė, kad Mobilumo paketas buvo inicijuotas siekiant išspręsti nesusipratimus, kai vežėjams kai kurios ES šalys pradėjo taikyti bendras komandiravimo taisykles ir darė tai neproporcingai.
Pasak T.Thyssen, to neturėtų būti, nes transporto sektorius yra specifinė sritis.
Šiuo metu dėl Mobilumo paketo laukiama vadinamojo „trialogo“ – diskusijų tarp Europos Parlamento, Europos Komisijos ir Europos Tarybos.
Lietuva kritikuoja siūlomus reikalavimus po tam tikro laiko grąžinti vilkikus į registracijos šalį, stabdyti sistemingą kabotažą.
