Europiečius džiuginantys traukinių pasai Lietuvoje vis dar ignoruojami

Bando papirkti euroskeptikus?

Pasiūlymą dėl nemokamų „Interrail“ pasų aštuoniolikmečiams europiečiams, kurį entuziastingai palaiko Europos Komisija, jos oponentai jau vadina populistiniu Briuselio gestu, kuriuo siekiama sumažinti sparčiai augančias euroskeptikų gretas.

Be to, Vokietijos nacionalinės televizijos „ARD“ naujienų laidos „Tagesschau“ skaičiavimais, per metus toks žingsnis atsieitų net 1,5 mlrd. Eur, jeigu galimybe gauti nemokamus „Interrail“ pasus pasinaudotų bent 70 proc. pilnametystės sulaukusių europiečių.

Maža to, įgyvendinti nemokamų „Interrail“ pasų programą visoje ES gali būti sudėtinga ir techniniu atžvilgiu. Baltijos šalys šioje programoje nedalyvauja iki šiol, o Kipras ir Malta iš viso neturi geležinkelių tinklo.

Šiuo metu „Interrail“ programoje dalyvauja dauguma Europos šalių ir Turkija. Su „Interrail“ pasu taip pat neįmanoma keliauti ir kitų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų traukiniais.

Tiesa, nors dažnai manoma, kad „Interrail“ priklauso tik vadinamąją europinę, arba standartinę geležinkelio vėžę, turinčios šalys, taip iš tiesų nėra.

Štai Suomija, kaip ir Baltijos šalys, iki šiol naudoja rusiškąją vėžę, o Airija bei Ispanija ir Portugalija taip pat turi skirtingas geležinkelio vėžes.

Kas trukdo prisijungti – nedetalizuojama

Kodėl po Lietuvą iki šiol negalima keliauti turint „Interrail“ pasą, „Lietuvos geležinkeliai“ detaliai paaiškinti negali.

„Planavome tai padaryti dar 2008 m., tačiau dėl techninių priežasčių „Interrail“ traukinio pasų pardavinėti neturime galimybės“, – tokį atsakymą raštu 15min atsiuntė bendrovės atstovė spaudai Inga Čiuberkytė, paklausta kada Lietuva galėtų tapti „Interrail“ programos dalimi.

Kokios konkrečios techninės priežastys pakišo koją „Lietuvos geležinkeliams“ prisijungti prie „Interrail“, I.Čiuberkytė nenurodė.

Tiesa, bendrovės atstovė patikino, kad Latvijos ir Estijos geležinkeliai taip pat neketina tapti šios sistemos nariais.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Traukinys Kaunas–Balstogė

Anot I.Čiuberkytės, esant techninėms galimybėms pardavinėti „Interrail“ pasus, teoriškai Lietuva galėtų tikėtis iki 0,5 proc. tarptautinio susisiekimo keleivių srautų padidėjimo.

Traukinius nurungė pigūs skrydžiai

Dvidešimt metų „Interrail“ pasus Lietuvoje pardavinėjančios kelionių agentūros „ZIP Travel“ atstovė tikina, kad pastaruoju metu jų pardavimai mažėja, o to priežastis – atsiradę pigūs skrydžiai, dėl kurių labiau finansiškai apsimoka keliauti lėktuvu iki norimos vietos, o ten nuomotis automobilį.

„ZIP Travel“ Vilniaus filialo vadovės Virginijos Džervienės teigimu, didelis „Interrail“ pasų nepatogumas yra jų galiojimas tik pasiekus Lenkiją.

Mažų sąnaudų kaštų oro bendrovių eroje kai kurios „Interrail“ pasų kainos iš tiesų gali pasirodyti ganėtinai aukštos. Nors jų kainos priklauso nuo daugybės kintamųjų, pradedant traukinio klase ir keliautojo amžiumi, baigiant šalimi, po kurią norima keliauti, tačiau dažnu atveju gali atsieiti triženklę eurų sumą.

Pavyzdžiui, norint šešias dienas keliauti Vokietijos, Prancūzijos arba Didžiosios Britanijos traukiniais antrąja klase, vyresnio nei 26 metų asmens piniginė suplonėtų 297 Eur.

Tiesa, pigiausiam, penktam kainų lygiui priskirtose Bulgarijoje, Makedonijoje, Serbijoje arba Turkijoje analogiška kelionė kainuotų 110 Eur.

Jeigu kelionė tik vienos pasirinktos šalies geležinkeliais nedomina, egzistuoja galimybė rinktis „Interrail Global“ pasą, galiojantį visose sistemai priklausančiose šalyse. Be nuolaidos suaugusiam keliautojui toks septynių dienų trukmės galiojimo pasas kainuoja 315 Eur.

Anot „ZIP Travel“ atstovės, dažniau lietuviai perka būtent „Interrail Global“ pasus. V.Džervienė pridūrė, jog „Interrail“ labiausiai domisi pirkėjai iki 35 m. amžiaus, o vidutinė šiems pasams išleidžiama suma siekia 270 Eur.