„EAR vertinimais, dabartinės realiosios išlaidos siekia ne 4,648 mlrd. eurų, kaip buvo planuota iš pradžių, ar ne iki šiol patikslintą 5,8 mlrd. eurų sumą, o visus 7 mlrd. eurų. Be to, neatmetama, kad ateityje šios išlaidos dar išaugs“, – antradienį sakė EAR atstovas Lucas T'Joenas.
L.T'Joenas pridūrė, jog EAR manymu, „Rail Baltica“ projekto ekonominis tvarumas nėra akivaizdus, kadangi eismas iš šiaurės į pietus nėra intensyvus, be to, čia dominuoja kelių ir jūrų transportas.
„Kad projektas būtų ekonomiškai tvarus, tai turėtų būti mišri keleivių ir krovinių gabenimo linija. O kad projektas ilgainiui atsipirktų, eismo intensyvumas turėtų būti didesnis“, – pažymėjo jis.
L.T'Joenas akcentavo, jog projektas gali nebūti įgyvendintas iki 2026 metų, kaip numatyta dabar, taip pat nėra sprendimų, kaip projektas bus valdomas ilgalaikėje perspektyvoje.
Anot jo, iki šiol nesuplanuotas „Rail Baltica“ prijungimas prie kitokio pločio vėžės linijų.
Kitas EAR atstovas, Michailas Kozlovas, pridūrė, kad audito metu įvertintas Europos Komisijos darbas, susijęs iš viso su aštuoniomis transporto jungtimis skirtinguose Europos regionuose.
„Palyginti su kitais projektais, „Rail Baltica“ neatsilieka ir net atrodo geriau. Tikėtina, kad geležinkelio linija bus baigta iki 2030 metų, pasiliekant galimą laiko rezervą. Kalbant apie įvertintus projektus, mažiausia vėlavimo trukmė yra treji metai“, – pažymėjo M.Kozlovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į išlaidų padidėjimą, paaiškindamas, jog esama rizikos, kad išlaidos padidintos dirbtinai. Iki šiol Europos Sąjunga projektui skyrė 800 mln. eurų.
M.Kozlovas taip pat pabrėžė, kad EAR mano, jog nesutarimai, kylantys tarp projekto dalyvių, gali reikšti, kad projekto įgyvendinimas vėluos. Pasak EAR, Europos Komisija turėtų reikalauti, kad projekto dalyviai pateiktų kokybiškesnę kaštų analizę.
„Auditas nepateikė krovinių ir keleivių srautų prognozės. Regionas, apimantis „Rail Baltica“, turi labai mažą populiaciją, kuri nepajėgs užtikrinti reikiamo keleivių skaičiaus. Nežinoma, ar numatomas krovinių srautas kompensuos keleivių stygių. Europos Audito Rūmai neneigia prielaidos, kad krovinių srautai gali kompensuoti keleivių trūkumą ir užtikrinti linijos tvarumą, visgi dar nematėme tam skirtų priemonių“, – pažymėjo M.Kozlovas.
Jis taip pat pripažino, kad bendradarbiavimas tarp EK ir projekto dalyvių yra vienas kokybiškiausių iš visų įvertintų projektų.
Tuo tarpu Latvijos susisiekimo ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Dinas Merirandas atkreipė Saeima komitetų bendro posėdžio dalyvių dėmesį, kad „Rail Baltica“, palyginti su kitais projektais, sulaukė „santykinai gero ir malonaus“ įvertinimo.
„Esama nesutarimų ir diskusijų, bet mes randame galimybių judėti į priekį. Iki šiol skirtas finansavimas atitinka nuveiktus darbus. Visgi projekto kainos padidėjimas neturėtų stebinti, nes pradinės išlaidų sąmatos buvo sudarytos prieš metus ir nuo to laiko įvyko kainų pokyčių“, – pažymėjo D.Merirandas.
Tuo tarpu laikinasis EK atstovybės Latvijoje vadovas Andris Kuzniekas parlamentarams paaiškino, kad padidėjusias išlaidas lėmė Rygos miesto bei Kauno–Vilniaus jungties integracija į projektą, kurie iš pradžių nebuvo įtraukti į projektą.
Tuo pat metu A.Kuzniekas pabrėžė, kad oficialios projekto išlaidos vis dar yra 5,8 mlrd. eurų, tuo tarpu 7 mlrd. eurų, apie kuriuos kalbama EAR išvadoje, nėra oficialiai patvirtinti.