Projekto koordinatoriaus Pavelo Teličkos teigimu, Briuseliui nesuprantama, kodėl Lietuva, anksčiau rėmusi geležinkelio maršrutą per Kauną, pakeitė savo poziciją. Jis perspėjo, kad norint laiku pateikti paraišką ES finansavimui bendra įmonė turi būti įsteigta per kelias artimiausias savaites.
„Negalime perbraižyti maršruto įtraukiant Vilnių, nes tokiu atveju pažeistume įstatymus“, – telefonu iš Briuselio BNS sakė P.Telička po susitikimo su Baltijos šalių atstovais.
Begalime perbraižyti maršruto įtraukiant Vilnių, nes tokiu atveju pažeistume įstatymus, – sakė P.Telička.
P.Teličkos teigimu, Vilniaus prijungimą prie projekto Europos Komisija galėtų svarstyti tik ateityje atlikus galimybių studiją, kuri patvirtintų tokią būtinybę.
Susitikime Briuselyje dalyvavęs Lietuvos derybinės grupės vadovas Arenijus Jackus pripažino, kad racionalios diskusijos nebuvo, ir apkaltino Europos Komisiją ignoruojant Lietuvos interesus.
„Europos Komisija paaiškino, kad noras prijungti sostinę yra neteisėtas, nes šitoje finansinėje perspektyvoje pagal priimtus reglamentus Vilniaus finansavimas būtų problematiškas, reikėtų atlikti tam tikrus žingsnius, kad mes galėtume finansuoti Vilnių. Bet mes netgi nesiekiame susitarti, kad Vilnius būtinai būtų finansuojamas šioje perspektyvoje, kalba apskritai vyksta apie tai, kad trys Baltijos valstybės siekia susitarti dėl projekto, kuris sujungs ir mūsų sostinę Vilnių“, – BNS telefonu iš Briuselio sakė A.Jackus.
Tuo tarpu P.Telička pabrėžė, kad pirminis maršrutas per Taliną, Rygą ir Kauną yra patvirtintas ES reglamentu, o jo nesilaikant Europos Komisija gali pradėti pažeidimo procedūrą.
„Teisės aktą patvirtino ES institucijos dalyvaujant Lietuvai. Bent jau Komisijai iš dalies sunku suprasti, kodėl Lietuva tokią poziciją užėmė tik po to, kai teisės aktai buvo priimti“, – sakė P.Telička.
Europos Komisija paaiškino, kad noras prijungti sostinę yra neteisėtas, nes šitoje finansinėje perspektyvoje pagal priimtus reglamentus Vilniaus finansavimas būtų problematiškas, reikėtų atlikti tam tikrus žingsnius, kad mes galėtume finansuoti Vilnių, – sakė A.Jackus.
Pasak A.Jackaus, Lietuva tikėjosi, kad Europos Komisija kaip tik padės Baltijos šalims rasti kompromisą.
„Aš asmeniškai matau Europos Komisijos vienos pozicijos labai stiprų palaikymą ir nesileidimą į racionalias diskusijas ir vienos valstybės interesų neigimą. Nežinau, ar čia nenoras finansuoti mūsų sostinės jungimą, ar čia kiti dalykai – nežinau“, – BNS sakė A.Jackus.
P.Teličkos teigimu, siekiant gauti finansavimą projektui, laikas sparčiai senka. Paraiškas reikia pateikti nuo šių metų spalio iki kitų metų kovo, bet iki tol reikia sutarti dėl bendros įmonės, kuri turės pateikti paraišką, ir „tai nėra lengvas procesas“.
„Bendra įmonė turėtų būti įsteigta per kelias savaites. Pirmiausia reikėtų pasiekti susitarimą, tada jį patvirtinti, vėliau pradėti visus organizacinius ir administracinius darbus, ir tik tada pradėti dirbti prie paraiškos“, – teigė Europos Komisijos pareigūnas.
P.Telička sakė pasiūlęs, kad Europos Komisijos pareigūnai atvyktų į Vilnių paaiškinti esamą reglamentavimą, procedūras ir grėsmes.
Papildyta 17.35 val. Premjeras: P.Teličkos pareiškimas dėl „Rail Baltica“ – spaudimas Lietuvai
Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius sako, jog europinės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto koordinatoriaus P.Teličkos pareiškimas, jog Vilniaus prijungimas šiame projekte prieštarauja ES teisei, yra spaudimas Lietuvai.
„Pono Teličkos pasisakymą vertiname kaip spaudimą Lietuvai. Mes nereikalaujame nieko neteisėto. Jei sakoma, kad Vilniaus įtraukimas į projektą pažeistų teisės aktus, tai norėtųsi, kad būtų konkrečiai įvardinta, ką mes pažeistume. Šiandien, manau, tai nėra galutinis sprendimas“, – premjero komentarą BNS perdavė jo atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.
Premjero teigimu, balandžio pabaigoje numatytas projekto partnerių viceministrų lygio susitikimas dėl tolesnės projekto eigos. „Tikimės, kad rasime visiems tinkamą sprendimą“, – BNS pirmadienį teigė premjeras.
