Tarptautinės oro uosto tarybos Europoje („ACI Europe“) prezidentas Michaelas Kerklohas pranešė 300 susirinkusiems aviacijos pramonės atstovų, kad Europos oro uostų strategija bus siekiama įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimo tikslus, klimato kaitai tampant verslo sprendimų pagrindu.
Tai „absoliuti būtinybė“ visoms pramonės šakoms, pažymėjo M.Kerklohas, kuris netrukus pasitrauks iš savo posto.
Pasak M.Kerkloho, 140 oro uostų, kuriuos valdo 40 jo organizacijos narių, yra pasiryžę pasiekti sumažinti anglies dvideginio kiekį iki nulio ir kad trys Švedijos oro uostai jau tai padarė.
Šis tikslas neapima orlaivių išmetamų teršalų, o tik teršalus iš oro uosto pastatų, infrastruktūros ir transporto priemonių.
M.Kerklohas paragino ir orlaivių gamintojus siekti nulinio emisijų lygio, didėjant visuomenės reikalavimui kovoti su klimato kaita.
Visgi jis pabrėžė, kad aviacijos pramonės „apmokestinimas nepadės“ eliminuoti orlaivių išmetamo anglies dvideginio.
M.Kerklohas taip pat pritarė reguliuotojų veiksmams, kuriais siekiama išvengti bepiločių skraidyklių skrydžių, keliančių pavojų orlaiviams nusileidimo ir kilimo metu. Jis paragino nustatyti „aiškias taisykles“ dėl „zonų be dronų“ įrengimo aplink oro uostus ir dėl to, kas bus atsakingas už tokių zonų stebėseną ir dronų skrydžių prevenciją.
Tuo tarpu „ACI Europe“ generalinis direktorius Olivier Jankovec pareiškė, kad tarp pramonės atstovų sklando nerimas dėl pelningumo, nors per pastaruosius penkerius metus keleivių srautas padidėjo 36 procentais.
Oro uostai susiduria su tokiais iššūkiais kaip daugiamilijardinės investicijos į saugumo patikros technologijas, o dėl naftos kainų nepastovumo, prekybos karų ir geopolitinių problemų oro linijų bendrovėms kyla vis daugiau grėsmių, pridūrė O.Jankovecas.