„Matome, kad daug pasiruošimo darbų turi būti atlikta pačiose Baltijos šalyse“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Transporto ir turizmo komiteto atstovas Wimas van de Campas. Anot jo, tam turėtų padėti ir Estijos pirmininkavimas ES nuo liepos 1 dienos pirmininkaus
Matome, kad daug pasiruošimo darbų turi būti atlikta pačiose Baltijos šalyse.
Anot jo, Baltijos šalys derybose dėl finansavimo turi būti tvirtos.
„Aš prašau ministro būti kietu derybose Taryboje“, – paklaustas, ką turi omenyje dėl pasirengimo ateities finansavimui, sakė W. van de Campas.
Europarlamentaras Michaelis Crameris tikino, kad delegacija yra įtikinta, jog „Rail Baltica“ projektas yra svarbus ir palaiko jį 100 proc.
Baltijos šalių premjerai sausio pabaigoje Taline pasirašė susitarimą dėl „Rail Baltica“ plėtros. Juo pabrėžta, jog projektas būtų įgyvendintas iki 2025 metų ir naująja vėže būtų galima naudotis 2026-aisiais.
Šiuo metu viena didžiausių „Rail Baltica“ problemų yra neigiamas požiūris į šį projektą Estijoje. Šalies visuomeninės organizacijos piktinasi, kad nėra atskleidžiama visa informacija. Projektui priešinamasi ir dėl to, kad jis, anot gamtosaugos aktyvistų, gali pakenkti gyvūnų migracijai, mat geležinkelis taps kliūtimi jiems judėti.
Įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, nuo Talino iki Lietuvos sienos su Lenkija bus nutiestas greitasis geležinkelis. Keleiviniai traukiniai šia linija galės važiuoti iki 240 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai – iki 120 km.
