„Bendra transporto erdvė yra viena iš veiksmingo Europos ekonomikos augimo sąlygų. Tam, kad būtų užtikrintas ES ekonomikos augimas ir efektyviai veiktų Bendroji rinka, Europos oro navigacijos paslaugų teikimo sistema turi būti kaip įmanoma stipresnė ir veiktų nuosekliai, taip sukurdama prielaidas lengvesniam ir paprastesniam prekių, asmenų ir paslaugų judėjimui“, – sakė Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Aukšto lygio debatuose buvo aptarta Bendro Europos dangaus iniciatyvos įgyvendinimo būsena, akcentuojant tolesnius numatomus veiksmus. ES transporto ministrai, oro vežėjų ir civilinės aviacijos oro navigacijos paslaugų teikėjų atstovai aptarė pasiekimus kuriant bendrą Europos dangų ir atkreipė dėmesį į poreikį paspartinti ES oro eismo valdymo modernizavimą.
Palaikydami bendro Europos dangaus iniciatyvą, ministrai sutarė aktyviai siekti svarbiausių šios iniciatyvos tikslų: gerinti skrydžių saugą, didinti oro erdvės pralaidumo pajėgumus, mažinti oro navigacijos paslaugų kainą, taip pat neigiamą orlaivių taršos poveikį aplinkai. Savo teigiamą požiūrį ir paramą bendro Europos dangaus plėtrai taip pat išreiškė pagrindinių bendro Europos dangaus naudotojų – oro vežėjų atstovai.
Ministro R. Sinkevičiaus teigimu, svarstant naujus pasiūlymus dėl bendro Europos dangaus kūrimo būtina įsiklausyti tiek į skirtingų ES valstybių, tiek ir į oro linijų bendrovių bei visų ES piliečių, kurie keliauja oro transportu, interesus. „Akivaizdu, kad bendro Europos dangaus tolesnė plėtra yra mūsų visų bendras prioritetas“, – pabrėžė ministras.
Bendro Europos dangaus pagrindiniai uždaviniai ir strateginės veiklos buvo suformuluotos dar 2004 m. priimtuose reglamentuose, papildytuose 2009 metais: patobulinti esamus skrydžių saugos standartus, padidinti oro eismo efektyvumą Europoje, pasiekti optimalų oro erdvės pralaidumą ir, kiek įmanoma, sumažinti skrydžių vėlavimus.
Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu jau buvo pristatytas trečiasis bendro Europos dangaus teisės aktų paketas, vadinamasis „Bendrasis Europos dangus 2 plius“.
ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva sieks tobulinti Europos oro eismo vadybos sistemą, spręsti jos fragmentiškumo problemą. Europos Sąjungoje šią sistemą sudaro 28 nacionalinės administracijos, prižiūrinčios daugiau kaip 100 oro navigacijos paslaugų teikėjų ir besivadovaujančios skirtingomis sistemomis ir taisyklėmis. Šiuo atžvilgiu Europa smarkiai atsilieka nuo JAV, turinčių panašaus dydžio oro erdvę. Ekspertų teigimu, dėl oro erdvės fragmentacijos ES kasmet patiria apie 5 mlrd. eurų nuostolį. Išsprendus šią problemą padidėtų Europos oro transporto sistemos konkurencingumas.
Civilinės aviacijos sektorius turi didelę reikšmę ES ekonomikai. Europos Sąjungoje šiame sektoriuje dirba apie 7,8 mln. darbuotojų, o jo indėlis į ES bendrąjį vidaus produktą siekia 475 mlrd. eurų.
